Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: gamulas.

Antraštė:

gãmulas

Straipsnelis:

[Autorius tyrinėja beragių gyvulių pavadinimus baltų kalbose, kurie pasižymi turtinga sinonimika ir yra įdomūs savo kilme ir semantine raida.] Lie. gãmulas, -à, gamulis, -ė (pietvakarinė Lietuvos dalis), [60] gamulà ‘nevikrus, nestropus, nevaleika’. Jo etimologija lengvai paaiškinama lietuvių kalbos duomenimis: galima susieti su lie. gãmalas ‘gabalas, luitas’, gamulỹs ‘gabalas, luitas, pluoštas’, gùmulas ‘luitas, pluoštas, sniego gniužulas’, gàmužas ‘gabalas, luitas, pluoštas’. Plg. r. комолый ‘beragis’, s. le. komoły, č. komolý ‘beragis; bukas; beuodegis’ : r. ком. Tokiu būdu su lie. gãmulas, -à giminiški būtų le. gomoły ‘beragis’, morav. gomol’a ‘beragė karvė’, taip pat le. gomoła, gomółka ‘apvalus luitas ko nors minkšto’, r. гомола ‘luitas, kamuolys, kūlys’. Tačiau kai kurie tyrinėtojai lie. gãmulas laiko skoliniu iš lenkų kalbos. Šitai paremia ta aplinkybė, kad le. gamuła, gamóła, gomoła, gomoł dažniausiai aptinkami lenkų šnektose, tiesiogiai besiliečiančiose su tomis lietuvių šnektomis, kur šis terminas žinomas ir dabar ir kur būdingas didelis polonizmų skaičius. Le. gomoły vartojamas ir kitomis reikšmėmis, plg. gomołe drzewo ‘medis be lapų’. Kaip ir r. комолый, jis taip pat turi reikšmę ‘lygus, glotnus’. Nesselmanno žodyne randame formą gumulis, -ė ‘beragis ožys, beragė karvė; beuodegė višta’ (plg. Nesselmann, 262; LKŽ, III, 728). Ši forma, kaip ir forma gãmulas, -à, tikriausiai atsirado dėl žodžio gumulas ‘luitas, pluoštas, sniego gniužulas’ įtakos.

Šaltinis:

Сабаляускас 1964, 60–61

Antraštė:

gãmulas

Reikšmė:

beragis

Straipsnelis:

Prasl. komolъ. S.-kr. ко̀молац ‘gurnelis, alkūnės gumburėlis’, slov. komol ‘beragis’, r. комолый ‘t. p.’, č. komolý ‘nupjautas, sutrumpintas, beragis’, s. le. komoły, gomoły ‘beragis, bukas, suapvalintas’ ir kt. Iki šiol buvo manoma, kad lie. gamulà ‘beragis gyvulys’, gãmulas ‘beragis’ yra skoliniai iš lenkų kalbos. Dabar tai neigiama. Pripažįstama, kad pradinis k dominuoja pietinių slavų, rytinių slavų ir kai kurių vakarinių slavų kalbose. S. le. komoły, atrodo, iš čekų. Pradinį g turi lechitų-lužicų arealas, prie kurio prisišlieja lietuvių arealas. [152] Spėjama, kad formos su pradiniu g atsirado dėl fonosemantinio supanašėjimo su leksikos grupe, reiškiančia ‘nedidelį rutulio pavidalo kūną’: prasl. gomola (s. r. гомола, le. gomoła ir kt.) ir lie. gãmalas bei kt. Pirminėmis laikoms slaviškos formos, kilusios iš prasl. komolъ, nes rusų kalboje šalia комолый aptinkamas комель reikšme ‘gumbas, ant kurio išauga ragas’. Plg. gr. κέμας ‘elniukas’, s. i. šámaḥ ‘beragis’, lie. šmùlas ‘t. p.’, la. smàuls ‘t. p.’ Lietuviškų ir latviškų formų senumas abejonių nekelia. Visos nurodytos paralelės kilusios iš ide. *k’em. Pradinį k prasl. komolъ padeda paaiškinti slov. mul ‘beragis’, muliti ‘rauti žolę, laužyti šakas’, bulg. шмуля ‘t. p.’, kurie genetiškai siejami su la. smàule ‘karvė su aplaužytais ragais’, lie. pašmùlinti ‘tvirtai aptašyti medį’. Atstatoma slov. x(mul- < xmul-), pagal kurią reguliarus atitikimas: prasl. x ~ lie. š (ide. *k̑).

Šaltinis:

Мартынов 1968, 152–153

Antraštė:

gãmulas

Reikšmė:

gamalas, gabužas

Straipsnelis:

žr. gomulas

Šaltinis:

Urbutis 1973a, 183–188

Antraštė:

gãmulas

Reikšmė:

be ragų

Straipsnelis:

Lie. kalboje vos keletas *-lo- priesagos darinių, pvz., gãmulas ‘be ragų’ Nm; Lš; Brt (Skardžius 1943, 186; LKŽ III 94), kilęs iš ide. veiksmažodžio *gem- ‘suspausti; prigrūsti; čiupti, griebti’ (plg. Pokorny IEW 368t.; Fraenkel LEW 132; Urbutis 1981, 62 tt. ir lit.).

Šaltinis:

Ambrazas 2006, 27