Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: luiba, dandaras, šeivablauzdis, skruzdė, žvejoti, dilbinti, zurguoti, lamata, kadan-g(i), vamzdis, mintuvas, atgaištis, kerėža, kraitė, eknos, garbė, kauborė, baronukas.

Rezultatai

Antraštė:: lùiba
Reikšmė:: liurbis
Straipsnelis:: lā̌b-, lē̌b-, lōb-, sl- ‘vangiai, suglebus nukarti’ (Walde-Pokorny II 431 tt., Pokorny IEW 655 t.): lo. lābō ‘siūbuok’, lābor ‘slysk, leiskis, paklysk’ […]; gr. λωφάω ‘palik, liaukis; pailsėk; leisk nustoti; išlaisvink’ (< (s)lāb- arba (s)lōb-); isl., norv. lapa ‘suglebus pakibti’, isl. lapi ‘homo sui negligens’; v. v. a. erlaffen ‘nusilpti’, n. v. a. laft ‘suglebęs, pavargęs’, čia ir su geminata s. isl. leppr ‘skuduras, suktukas’, s. ang. lappo ‘kampas, skuduras’ (Zipfel, Lappen) ir t. t., vok. ž. laps, schlaps, lapp ‘kvailas žmogus’, n. v. a. Laffe (*lapan-); go. slēpan, s. ang. slápan, s. v. a. slâfan ir t. t. ‘miegoti’, s. isl. slápr ‘nešikas’, v. v. ž. slap, s. v. a. slaf(f), ž. v. a. schlaff, isl. norv. slapa (=lapa) ‘suglebus karoti’; geminuoti s. isl. slappi ‘ilgas, sulinkęs žmogus’, šv. slapp ‘vargšas, vangus’; lie. slõbti ‘silpnėti’, lie. žemaičių slãbnas, rytų lie. slõbnas ‘silpnas’, la. slābêt ‘griūti (apie skaudulį)’; iš baltų dar (pagal Fraenkel LEW, ne pagal Walde-Pokorny ir Pokorny IEW): lie. lẽbeda ‘išpleręs, vangus žmogus, skuduras’, lebẽdyti ‘prastai ką dirbti’, lẽberis ‘nerangus’ ir t. t., la. lebeze ‘netvarkingas žmogus’, ļeberis, ļebene ‘netvirtas žmogus’ […] Fraenkel sugretina dar s.-kr. lebètati ‘svyruoti’, lèbdjeti ‘kabėti’) plg. ir lie. lùiba, luibà ‘liurbis, žmogus be energijos’ (pagal Būga prie lie. láikas, li̇́ebas ‘lieknas’): ‘diftongas ui […] parinktas dėl menkinamosios reikšmės’, Fraenkel LEW 330; s. sl. slabъ ir t. t. ‘silpnas’.
Šaltinis:: Merlingen 1978, 48

Antraštė:: luibà
Reikšmė:: liurbis
Straipsnelis:: lā̌b-, lē̌b-, lōb-, sl- ‘vangiai, suglebus nukarti’ (Walde-Pokorny II 431 tt., Pokorny IEW 655 t.): lo. lābō ‘siūbuok’, lābor ‘slysk, leiskis, paklysk’ […]; gr. λωφάω ‘palik, liaukis; pailsėk; leisk nustoti; išlaisvink’ (< (s)lāb- arba (s)lōb-); isl., norv. lapa ‘suglebus pakibti’, isl. lapi ‘homo sui negligens’; v. v. a. erlaffen ‘nusilpti’, n. v. a. laft ‘suglebęs, pavargęs’, čia ir su geminata s. isl. leppr ‘skuduras, suktukas’, s. ang. lappo ‘kampas, skuduras’ (Zipfel, Lappen) ir t. t., vok. ž. laps, schlaps, lapp ‘kvailas žmogus’, n. v. a. Laffe (*lapan-); go. slēpan, s. ang. slápan, s. v. a. slâfan ir t. t. ‘miegoti’, s. isl. slápr ‘nešikas’, v. v. ž. slap, s. v. a. slaf(f), ž. v. a. schlaff, isl. norv. slapa (=lapa) ‘suglebus karoti’; geminuoti s. isl. slappi ‘ilgas, sulinkęs žmogus’, šv. slapp ‘vargšas, vangus’; lie. slõbti ‘silpnėti’, lie. žemaičių slãbnas, rytų lie. slõbnas ‘silpnas’, la. slābêt ‘griūti (apie skaudulį)’; iš baltų dar (pagal Fraenkel LEW, ne pagal Walde-Pokorny ir Pokorny IEW): lie. lẽbeda ‘išpleręs, vangus žmogus, skuduras’, lebẽdyti ‘prastai ką dirbti’, lẽberis ‘nerangus’ ir t. t., la. lebeze ‘netvarkingas žmogus’, ļeberis, ļebene ‘netvirtas žmogus’ […] Fraenkel sugretina dar s.-kr. lebètati ‘svyruoti’, lèbdjeti ‘kabėti’) plg. ir lie. lùiba, luibà ‘liurbis, žmogus be energijos’ (pagal Būga prie lie. láikas, li̇́ebas ‘lieknas’): ‘diftongas ui […] parinktas dėl menkinamosios reikšmės’, Fraenkel LEW 330; s. sl. slabъ ir t. t. ‘silpnas’.
Šaltinis:: Merlingen 1978, 48