Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
lùiba
Reikšmė:
liurbis
Straipsnelis:
lā̌b-, lē̌b-, lōb-, sl- ‘vangiai, suglebus nukarti’ (Walde-Pokorny II 431 tt., Pokorny IEW 655 t.): lo. lābō ‘siūbuok’, lābor ‘slysk, leiskis, paklysk’ […]; gr. λωφάω ‘palik, liaukis; pailsėk; leisk nustoti; išlaisvink’ (< (s)lāb- arba (s)lōb-); isl., norv. lapa ‘suglebus pakibti’, isl. lapi ‘homo sui negligens’; v. v. a. erlaffen ‘nusilpti’, n. v. a. laft ‘suglebęs, pavargęs’, čia ir su geminata s. isl. leppr ‘skuduras, suktukas’, s. ang. lappo ‘kampas, skuduras’ (Zipfel, Lappen) ir t. t., vok. ž. laps, schlaps, lapp ‘kvailas žmogus’, n. v. a. Laffe (*lapan-); go. slēpan, s. ang. slápan, s. v. a. slâfan ir t. t. ‘miegoti’, s. isl. slápr ‘nešikas’, v. v. ž. slap, s. v. a. slaf(f), ž. v. a. schlaff, isl. norv. slapa (=lapa) ‘suglebus karoti’; geminuoti s. isl. slappi ‘ilgas, sulinkęs žmogus’, šv. slapp ‘vargšas, vangus’; lie. slõbti ‘silpnėti’, lie. žemaičių slãbnas, rytų lie. slõbnas ‘silpnas’, la. slābêt ‘griūti (apie skaudulį)’; iš baltų dar (pagal Fraenkel LEW, ne pagal Walde-Pokorny ir Pokorny IEW): lie. lẽbeda ‘išpleręs, vangus žmogus, skuduras’, lebẽdyti ‘prastai ką dirbti’, lẽberis ‘nerangus’ ir t. t., la. lebeze ‘netvarkingas žmogus’, ļeberis, ļebene ‘netvirtas žmogus’ […] Fraenkel sugretina dar s.-kr. lebètati ‘svyruoti’, lèbdjeti ‘kabėti’) plg. ir lie. lùiba, luibà ‘liurbis, žmogus be energijos’ (pagal Būga prie lie. láikas, li̇́ebas ‘lieknas’): ‘diftongas ui […] parinktas dėl menkinamosios reikšmės’, Fraenkel LEW 330; s. sl. slabъ ir t. t. ‘silpnas’.
Šaltinis:
Merlingen 1978, 48
Antraštė:
luibà
Reikšmė:
liurbis
Straipsnelis:
lā̌b-, lē̌b-, lōb-, sl- ‘vangiai, suglebus nukarti’ (Walde-Pokorny II 431 tt., Pokorny IEW 655 t.): lo. lābō ‘siūbuok’, lābor ‘slysk, leiskis, paklysk’ […]; gr. λωφάω ‘palik, liaukis; pailsėk; leisk nustoti; išlaisvink’ (< (s)lāb- arba (s)lōb-); isl., norv. lapa ‘suglebus pakibti’, isl. lapi ‘homo sui negligens’; v. v. a. erlaffen ‘nusilpti’, n. v. a. laft ‘suglebęs, pavargęs’, čia ir su geminata s. isl. leppr ‘skuduras, suktukas’, s. ang. lappo ‘kampas, skuduras’ (Zipfel, Lappen) ir t. t., vok. ž. laps, schlaps, lapp ‘kvailas žmogus’, n. v. a. Laffe (*lapan-); go. slēpan, s. ang. slápan, s. v. a. slâfan ir t. t. ‘miegoti’, s. isl. slápr ‘nešikas’, v. v. ž. slap, s. v. a. slaf(f), ž. v. a. schlaff, isl. norv. slapa (=lapa) ‘suglebus karoti’; geminuoti s. isl. slappi ‘ilgas, sulinkęs žmogus’, šv. slapp ‘vargšas, vangus’; lie. slõbti ‘silpnėti’, lie. žemaičių slãbnas, rytų lie. slõbnas ‘silpnas’, la. slābêt ‘griūti (apie skaudulį)’; iš baltų dar (pagal Fraenkel LEW, ne pagal Walde-Pokorny ir Pokorny IEW): lie. lẽbeda ‘išpleręs, vangus žmogus, skuduras’, lebẽdyti ‘prastai ką dirbti’, lẽberis ‘nerangus’ ir t. t., la. lebeze ‘netvarkingas žmogus’, ļeberis, ļebene ‘netvirtas žmogus’ […] Fraenkel sugretina dar s.-kr. lebètati ‘svyruoti’, lèbdjeti ‘kabėti’) plg. ir lie. lùiba, luibà ‘liurbis, žmogus be energijos’ (pagal Būga prie lie. láikas, li̇́ebas ‘lieknas’): ‘diftongas ui […] parinktas dėl menkinamosios reikšmės’, Fraenkel LEW 330; s. sl. slabъ ir t. t. ‘silpnas’.
Šaltinis:
Merlingen 1978, 48

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas