Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: novyti, skerssnukis, motūras, stonas, pergas, žubara, skurti, nuodu, tvora, žiedžius, žiezdra, žygūnas, smaigas, žembti, nes, marinti, vyskupas, skaidma, palitonas, naktkailiniai, sartas, tirtas, ukavimas, skujas, žluktas, žvyruoti, žiberklai, mergelė, trynai, žiobris, žiuponas, nūkirtūlis, žvairus, žiaubti, tekys, šaknis, žinta, skiedžiu, skausti, niekas, vaidinti, žlaugtas, snaudas, nauveda, žvirgždas, sypnas, žariuoti, snusti, mirguoti, rankinukas, vienat, mastas, žiūrus, naiva, žodynas, žirglioti, žultis, žvairas, šlieti, žentas, Vielona, pulti, skliubas, žioti, skabyti, viksva, posūnis, pret, žiponas, uoga, žìrnis, skribti, vairas, viedras.

Antraštė:

nõvyti

Reikšmė:

engti, naikinti, kankinti (lig mirties)

Straipsnelis:

žr. naiva

Šaltinis:

Schuster-Šewc 1990, 80–81

Antraštė:

nõvyti

Reikšmė:

engti, kankinti, griauti

Straipsnelis:

Toch. A nut-, B nut-, naut- ‘žūti, (caus.) griauti’ su formomis: A part. praet. nutǫ, (caus.) praes. act. nutäṣ, inf. nutässi, B opt. act. nautoy-ñ, praet. act. natā-ne, part. praet. naunautau, (caus.) inf. nautästsi ir nautässi; B adj. der. nauttse ‘griaunantis’, nuttse ‘sugriautas’, priv. anautatte. Kaip teisingai pastebėjo Lane, Language 1938, XIV, 27, šio veiksmažodžio negalima atskirti nuo lie. nõvė ‘engimas, kančia, mirtis’, nõvyti ‘engti, kankinti, griauti’, la. nâve ‘miręs, mirtis’, nâvêt ‘užmušti, nužudyti, griauti’, sangr. nâvîties ‘vargintis’, s. r. navь ‘mirtis, miręs, lavonas’, č. unaviti ‘pavargti’, go. naus ‘lavonas’ etc., žr. taip pat toch. A nwām ‘sergantis’. Reikia kildinti iš ide. *nau-, *nə₁u-, *nū-. Toch. veiksmažodis buvo padarytas iš nominalinės formos, kurią apibūdina, be abejo, dantinis priebalsis senojo *-to-. Vadinasi, B naut- reprezentuoja ide. *nāut- arba *nə₁ut-, tuo tarpu kai AB nut- kilo iš ide. *nūt-.

Šaltinis:

Windekens 1976, 322

Antraštė:

novyti

Reikšmė:

kankinti

Straipsnelis:

S. air. noíne f. ‘alkis, badas’ dažnai asocijuojasi su gorta ‘badas’. Nuo seniausių laikų žodis turi besikaitaliojančias formas, kurios lengvai suderinamos: noíne, noína, nauna, núna, aúne, úne, gen. sg. i n-aimsir nauna maire ‘didelio bado metu’ ZCP XIX 110, dat. sg. núna. Be abejonės, reikia kildinti iš naunae, suponuojant, kad forma noíne yra atsiradusi dėl žodžio óine (žr. atskirai) ‘pasninkavimas’ įtakos, Pokorny, ZCP XIII 37. Britų atitikmenys yra šie: kimrų newyn m. ‘alkis, badas’, v. kornų naun glosa ‘famus (Vok.)’, kornų nown, v. bret. naffn, bret. naon. Loth’as pasiūlė prototipą *nawn- su priesagomis: -iā- airių, -io- kimrų ir -o- kornų bei bretonų kalboms, žr. RC XLV 201, kur, be to, yra gretinama su kimrų žodžiais neued ‘trūkumas, poreikis; širdgėla’ ir su afneued ‘id.’. Ta pati šaknis germ. kalbose: go. nauþs f. ‘reikalas’, s. isl. nauđ ‘prievarta’, s. ang. néad ‘id.’, s. v. a. nôt ‘id.’. Šaknis paplitusi baltų (lie. noviti [=novýti – J. K.] ‘kankinti’) ir slavų (č. u-naviti ‘pavargti’) kalbose. Pokorny IEW, 756. Taip pat žr. noad.

Šaltinis:

Vendryes LEJA, n21–22

Antraštė:

nõvyti

Straipsnelis:

žr. novė

Šaltinis:

Шустер-Шевц 1988–1990 (1992), 92

Antraštė:

nõvyti

Straipsnelis:

žr. novė

Šaltinis:

Schuster-Šewc 1990, 80–81