Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
ilgas
.
Rezultatai
Antraštė:
ìlgas
Reikšmė:
lang
Straipsnelis:
žr.
ašara
Šaltinis:
Smoczyński 1982
, 234
Antraštė:
ìlgas
Reikšmė:
lang
Straipsnelis:
žr.
ašara
Šaltinis:
Врачу 1976
, 72
Antraštė:
ìlgas
Straipsnelis:
Baltų-slavų šaknys, turėjusios akūtinį skiemens elementą, ilgos ir atitraukusios kirtį iš tolimesnio skiemens, atitinka hetitų šaknį, kuri neturi priebalsio
h
, su ilgu skiemens elementu. La.
il̃gs
, lie.
ìlgas
, s.-kr.
dȕg
,
dȕgī
,
dȕga
,
dȕgo
lyginant su vedų
dīrgháḥ
, het.
dalugai
‘ilgas’,
dalugasti
‘ilgumas’ (= s. sl.
dlъgostь
).
Šaltinis:
Milewski 1966
, 117
Antraštė:
ìlgas
Straipsnelis:
Vedų, graikų ir germanų oksitoniniai vardažodžiai atitinka baltų-slavų akūtines baritonų formas. Didžiausią įrodymo galią čia turi grupė baltų kalbų pavyzdžių, atsiradusių tuo pačiu laiku kaip ir slavų kalbose. Vedų
dīrgháḥ
lyginant su lie.
ìlgas
, la.
il̃gs
, s.-kr.
dȕg
,
dȕgī
,
dȕga
,
dȕgo
.
Šaltinis:
Milewski 1966
, 117
Antraštė:
ìlgas
Straipsnelis:
[Nagrinėjami baltų ir slavų kalbų šaknų su |*l̥| refleksai] Etimologiniai dubletai [...] apima visas 8 šaknis […] [48]: […] 2) lie.
ìlgas
, la.
il̃gs
, pr.
ilga
[...] // lie.
Dùlgas
,
Dulgẽlė
.
Šaltinis:
Авксентьева 1975
, 45–48
Antraštė:
ìlgas
Straipsnelis:
Norėčiau išdėstyti savo pastabas dėl problemų, kurios iškyla ieškant glotalinę teoriją remiančių argumentų, ir kurios yra gerai žinomos, tačiau iki šiol neišspręstos, t. y. apie nevienodą ide.
d
< glotalinio
t̕
likimą skirtingose kalbose. Tokį skirtingą priebalsių kitimą regime ide. lytyje, reiškiančioje ‘ilgas’, kuri pamatuota ide. šaknimi,
del-
. Pastaroji, anot Pokorny’o, (IEW, 196), išplėsta iki
dl̥̄ghó
,
(d)longho-s
, plg. nenalizuotus šios prolytės tęsinius: skr.
dīrghá-
, av.
darəga-
, gr.
dolikhós
, s. sl.
dlъgъ
, het.
da-lu-ga-eš
‘ilgas’ ir galbūt go.
tulgus
‘tvirtas’. Nazalizuota prolyte remiasi v. persų
drang
, lo.
longus
, go.
laggs
, ko gero s. air.
long
‘laivas’. Tos pačios reikšmės žodžiai, prasidedantys
l
(jų
l
<
dl-
; taip Fraenkel; Feist [1939]; Walde Hofmann [1938–1956]): lie.
ìlgas
, la.
ilgs
, pr.
ilga
‘ilgas’. [483] Antra vertus, šios baltų kalbų leksemos visuotinai laikomos etimologiškai neaiškiomis. Be to, baltų kalbų lytys minimos aptariant įvairiopas leksemas, reiškiančias ‘ašara’: lie.
ašarà
, skr.
áśra-
, gr.
dákru
, go.
tagr
, s. saksų
thrahni
, s. v. a.
trahan
. Žinomas dalykas, kad glotaliniai priebalsiai dažniausiai išnyksta priebalsių junginiuose; be to, ne pradiniame ir nekirčiuotame skiemenyje. [484] Baltų kalbų lytys, reiškiančios ‘ilgas’ ir be žodžio pradžios priebalsio, remiasi ide.
t̕l̥̄ghó-
. Šiuose
o
-kam. būdvardžiuose glotalinis priebalsis yra nekirčiuotame skiemenyje, todėl tikėtina, kad tokioje pozicijoje šis priebalsis gali kisti ar apskritai išnykti. Gr.
dolikhós
ir het.
da-lu-ga-eš
bei indų-iranėnų lytys, atrodytų, liudija priešingą dalyką, tačiau pastarosios, kaip buvo minėta, yra
i-
ir
u-
kam., o ne rekonstruojami
o
-kam. būdvardžiai, kurių šaknies balsis
o
yra kirčiuotas. Indų-iranėnų lytys, pvz.,
dīrghás
glotalinį priebalsį išlaikė dėl skr.
drā́ghīyas
‘ilgesnis’ įtakos, plg. s. sl.
dlъgъ
ir
pro-dъliti
‘pailginti’. Vadinasi, tiesioginiai ide.
dl̥̄ghós
tęsiniai yra tik baltų kalbų formos, pvz., lie.
ìlgas
kirtis iš žodžio galo atkeltas į pirmąjį skiemenį (Hirt, Idg. Gramm.). Žodžio pradžios glotalinis priebalsis išnyko dar iki perkeliant kirtį.
Šaltinis:
Lehmann 1986
, 483–485
Antraštė:
ìlgas
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma visiškai sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbos raidoje.] Ilgas. Lie.
ìlgas
, la.
il̃gs
, pr. prieveiksmis
ilga
,
ilgi
atitinka giminiškus žodžius: s. sl.
dlъgъ
, s. i.
dīrghá-
, het.
dalugi
, gr.
δολιχός
. Vis dėlto nuo jų skiriasi
d-
nebuvimu; tokį patį skirtumą matome tarp lie.
ãšara
(s. i.
áśru-
) ir gr.
δάκρυ
≤ *
(d)ak̑r-
greta pr.
insuw-is
ir s. lo.
dingua
≤ *
dn̥g̑hū
.
Šaltinis:
Smoczyński 1982
, 234
Antraštė:
ìlgas
Straipsnelis:
Pr.
ilga
(adv.) 59,₂₈ ‘ilgai’ [ir kt.] : lie.
ìlgas
,
il̃gs
.
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV (2), 227
Antraštė:
ìlgas
Straipsnelis:
Mano nuomone, pagrindinė go. adj.
tulgus
reikšmė yra ‘tvirtas, stabilus, drūtas’. Etimologiniai žodynai, tiesa, ne visi, go.
tulgus
(nesuprantama kodėl) sieja su ide. adj. ‘ilgas’, t. y. s. i.
dīrgha-
, s. persų
darga-
, gr.
δολιχός
, sl.
dlъgъ
, lie.
ìlgas
(plg. Walde Hofmann 659, Pokorny IEW, 197). Germ. *
tulgus
‘tvirtas’ kildinimas iš *
dl̥̄gho-
‘ilgas’ yra perdėm abejotinas. Keista, kodėl nepaminima, kad čia tinkamas ide. *
dl̥gh-
‘tvirtinti, surišti’ gausiai fiksuojamas indų (plg. s. i.
dr̥ṁhati
‘(su)tvirtina’) bei ir. *
darz-
‘(su)tvirtinti, (su)rišti’ (plg. av.
darəz-
‘t. p.’,
dərəzra-
‘tvirtas, drūtas’ (ir kt. pvz.). [110] Ir.
darz-
aiškiai susijęs su go.
tulgus
ir abu žodžiai kildintini iš ide. *
delǵh-
‘sutvirtinti, (pri)tvirtinti’.
Šaltinis:
Szemerényi 1979
, 109–110
Antraštė:
ìlgas
Straipsnelis:
Pr.
ilga
‘ilgai’ tiksliai atitinka lie.
ìlgas
, la.
il̃gs
‘ilgas’, ‘ilgai trunkantis’. Kitos ide. kalbos turi atitikmenis arba su pradiniu
d-
, arba be jo – su anliautu (
l
) junginyje su nosiniu balsiu šaknyje. Pvz.: sl. *
dъlg-
, *
dьlg-
: s. sl.
ДЛЪГЪ
, bulg.
дъ̀л(ъ)г
, s.-kr.
ду̏г
, slov.
dȏłg
; č.
dlouhý
, slovk.
dlhý
, luž. ž.
długi
, luž. a.
dołhi
, le.
długi
ir kt. Kitos ide. formos yra tolimesnės: gr.
δολιχός
‘ilgas’, kimr.
dal
,
dala
,
daly
‘laikyti’, bret.
dalc’h
‘turtas’,
derc’hel
ir kt.
Šaltinis:
Топоров ПЯ
I–K, 40–41
Antraštė:
ilgas
Straipsnelis:
Dauguma ide. kalbų žodžių, reiškiančių ‘ilgas’, priklauso vienai iš dviejų veldinių grupių, kurios galbūt tarpusavy susiję. Lie.
ilgas
(pr.
ilgi
,
ilga
adv., la.
ilgs
‘ilgas (tik apie laiką)’) bl. žodžiai be pradžios
d-
; gr.
δολιχός
poet.; s. sl.
dlŭgŭ
, s.-kr.
dug
ir t. t., bendras sl. žodis, s. i.
dīrgha-
, av.
darəga-
, s. persų
darga-
, het.
dalugaēs
(pl.), su
dalugasti
s. ‘ilgis’, visi < ide. *
deləgho-
(?), *
dl̥̄gho-
, kuri galbūt yra kitos ide. šaknies, iš kurios kilę germ. žodžiai ‘ilgas’, *
longho-
šaltinis.
Šaltinis:
Buck 1949
, 882
Antraštė:
ìlgas
Straipsnelis:
Jotvingių
iłg
‘ilga’, plg. lie.
ìlgas
, la.
il̃gs
‘ilgai užtrunkantis’, pr.
ilgi
‘ilgai’.
Šaltinis:
Zinkevičius 1985b
, 73
Antraštė:
ìlgas
Straipsnelis:
[Aptariama baltų ir slavų kalbų fonologinių pakitimų relatyvinė chronologija]. Ide. *
dlHgʰo-
‘long’ (plg. s. i.
dīrghá-
) > *
(d)ilHgo-
> *
(d)il:go-
> lie.
ìlgas
.
Šaltinis:
Matasović 2005
, 152
Antraštė:
ìlgas
Straipsnelis:
[Aptariama baltų ir slavų kalbų fonologinių pakitimų relatyvinė chronologija. Laringalai išnyko savarankiškai baltų ir slavų kalbose, pvz.:] lie.
ìlgas
< *
dilՙgos
- < *
dḷHgʰo-
, plg. s. i.
dīrghá-
.
Šaltinis:
Kortlandt 2008
, 12
Antraštė:
ìlgas
Straipsnelis:
žr.
balsas
Šaltinis:
Poliakovas 2005
, 115
Antraštė:
il̃g-
Straipsnelis:
žr.
ginčas
Šaltinis:
Vijūnas 2009
, 101
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas