Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: ilgas, dieninga, balvonas.

Rezultatai

Antraštė:: ìlgas
Reikšmė:: lang
Straipsnelis:: žr. ašara
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 234

Antraštė:: ìlgas
Reikšmė:: lang
Straipsnelis:: žr. ašara
Šaltinis:: Врачу 1976, 72

Antraštė:: ìlgas
Straipsnelis:: Baltų-slavų šaknys, turėjusios akūtinį skiemens elementą, ilgos ir atitraukusios kirtį iš tolimesnio skiemens, atitinka hetitų šaknį, kuri neturi priebalsio h, su ilgu skiemens elementu. La. il̃gs, lie. ìlgas, s.-kr. dȕg, dȕgī, dȕga, dȕgo lyginant su vedų dīrgháḥ, het. dalugai ‘ilgas’, dalugasti ‘ilgumas’ (= s. sl. dlъgostь).
Šaltinis:: Milewski 1966, 117

Antraštė:: ìlgas
Straipsnelis:: Vedų, graikų ir germanų oksitoniniai vardažodžiai atitinka baltų-slavų akūtines baritonų formas. Didžiausią įrodymo galią čia turi grupė baltų kalbų pavyzdžių, atsiradusių tuo pačiu laiku kaip ir slavų kalbose. Vedų dīrgháḥ lyginant su lie. ìlgas, la. il̃gs, s.-kr.dȕg, dȕgī, dȕga, dȕgo.
Šaltinis:: Milewski 1966, 117

Antraštė:: ìlgas
Straipsnelis:: [Nagrinėjami baltų ir slavų kalbų šaknų su |*l̥| refleksai] Etimologiniai dubletai [...] apima visas 8 šaknis […] [48]: […] 2) lie. ìlgas, la. il̃gs, pr. ilga [...] // lie. Dùlgas, Dulgẽlė.
Šaltinis:: Авксентьева 1975, 45–48

Antraštė:: ìlgas
Straipsnelis:: Norėčiau išdėstyti savo pastabas dėl problemų, kurios iškyla ieškant glotalinę teoriją remiančių argumentų, ir kurios yra gerai žinomos, tačiau iki šiol neišspręstos, t. y. apie nevienodą ide. d < glotalinio t̕ likimą skirtingose kalbose. Tokį skirtingą priebalsių kitimą regime ide. lytyje, reiškiančioje ‘ilgas’, kuri pamatuota ide. šaknimi, del-. Pastaroji, anot Pokorny’o, (IEW, 196), išplėsta iki dl̥̄ghó, (d)longho-s, plg. nenalizuotus šios prolytės tęsinius: skr. dīrghá-, av. darəga-, gr. dolikhós, s. sl. dlъgъ, het. da-lu-ga-eš ‘ilgas’ ir galbūt go. tulgus ‘tvirtas’. Nazalizuota prolyte remiasi v. persų drang, lo. longus, go. laggs, ko gero s. air. long ‘laivas’. Tos pačios reikšmės žodžiai, prasidedantys l (jų l < dl-; taip Fraenkel; Feist [1939]; Walde Hofmann [1938–1956]): lie. ìlgas, la. ilgs, pr. ilga ‘ilgas’. [483] Antra vertus, šios baltų kalbų leksemos visuotinai laikomos etimologiškai neaiškiomis. Be to, baltų kalbų lytys minimos aptariant įvairiopas leksemas, reiškiančias ‘ašara’: lie. ašarà, skr. áśra-, gr. dákru, go. tagr, s. saksų thrahni, s. v. a. trahan. Žinomas dalykas, kad glotaliniai priebalsiai dažniausiai išnyksta priebalsių junginiuose; be to, ne pradiniame ir nekirčiuotame skiemenyje. [484] Baltų kalbų lytys, reiškiančios ‘ilgas’ ir be žodžio pradžios priebalsio, remiasi ide. t̕l̥̄ghó-. Šiuose o-kam. būdvardžiuose glotalinis priebalsis yra nekirčiuotame skiemenyje, todėl tikėtina, kad tokioje pozicijoje šis priebalsis gali kisti ar apskritai išnykti. Gr. dolikhós ir het. da-lu-ga-eš bei indų-iranėnų lytys, atrodytų, liudija priešingą dalyką, tačiau pastarosios, kaip buvo minėta, yra i- ir u- kam., o ne rekonstruojami o-kam. būdvardžiai, kurių šaknies balsis o yra kirčiuotas. Indų-iranėnų lytys, pvz., dīrghás glotalinį priebalsį išlaikė dėl skr. drā́ghīyas ‘ilgesnis’ įtakos, plg. s. sl. dlъgъ ir pro-dъliti ‘pailginti’. Vadinasi, tiesioginiai ide. dl̥̄ghós tęsiniai yra tik baltų kalbų formos, pvz., lie. ìlgas kirtis iš žodžio galo atkeltas į pirmąjį skiemenį (Hirt, Idg. Gramm.). Žodžio pradžios glotalinis priebalsis išnyko dar iki perkeliant kirtį.
Šaltinis:: Lehmann 1986, 483–485

Antraštė:: ìlgas
Straipsnelis:: [Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma visiškai sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbos raidoje.] Ilgas. Lie. ìlgas, la. il̃gs, pr. prieveiksmis ilga, ilgi atitinka giminiškus žodžius: s. sl. dlъgъ, s. i. dīrghá-, het. dalugi, gr. δολιχός. Vis dėlto nuo jų skiriasi d- nebuvimu; tokį patį skirtumą matome tarp lie. ãšara (s. i. áśru-) ir gr. δάκρυ ≤ *(d)ak̑r- greta pr. insuw-is ir s. lo. dingua ≤ *dn̥g̑hū.
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 234

Antraštė:: ìlgas
Straipsnelis:: Pr. ilga (adv.) 59,₂₈ ‘ilgai’ [ir kt.] : lie. ìlgas, il̃gs.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 227

Antraštė:: ìlgas
Straipsnelis:: Mano nuomone, pagrindinė go. adj. tulgus reikšmė yra ‘tvirtas, stabilus, drūtas’. Etimologiniai žodynai, tiesa, ne visi, go. tulgus (nesuprantama kodėl) sieja su ide. adj. ‘ilgas’, t. y. s. i. dīrgha-, s. persų darga-, gr. δολιχός, sl. dlъgъ, lie. ìlgas (plg. Walde Hofmann 659, Pokorny IEW, 197). Germ. *tulgus ‘tvirtas’ kildinimas iš *dl̥̄gho- ‘ilgas’ yra perdėm abejotinas. Keista, kodėl nepaminima, kad čia tinkamas ide. *dl̥gh- ‘tvirtinti, surišti’ gausiai fiksuojamas indų (plg. s. i. dr̥ṁhati ‘(su)tvirtina’) bei ir. *darz- ‘(su)tvirtinti, (su)rišti’ (plg. av. darəz- ‘t. p.’, dərəzra- ‘tvirtas, drūtas’ (ir kt. pvz.). [110] Ir. darz- aiškiai susijęs su go. tulgus ir abu žodžiai kildintini iš ide. *delǵh- ‘sutvirtinti, (pri)tvirtinti’.
Šaltinis:: Szemerényi 1979, 109–110

Antraštė:: ìlgas
Straipsnelis:: Pr. ilga ‘ilgai’ tiksliai atitinka lie. ìlgas, la. il̃gs ‘ilgas’, ‘ilgai trunkantis’. Kitos ide. kalbos turi atitikmenis arba su pradiniu d-, arba be jo – su anliautu (l) junginyje su nosiniu balsiu šaknyje. Pvz.: sl. *dъlg-, *dьlg-: s. sl. ДЛЪГЪ, bulg. дъ̀л(ъ)г, s.-kr. ду̏г, slov. dȏłg; č. dlouhý, slovk. dlhý, luž. ž. długi, luž. a. dołhi, le. długi ir kt. Kitos ide. formos yra tolimesnės: gr. δολιχός ‘ilgas’, kimr. dal, dala, daly ‘laikyti’, bret. dalc’h ‘turtas’, derc’hel ir kt.
Šaltinis:: Топоров ПЯ I–K, 40–41

Antraštė:: ilgas
Straipsnelis:: Dauguma ide. kalbų žodžių, reiškiančių ‘ilgas’, priklauso vienai iš dviejų veldinių grupių, kurios galbūt tarpusavy susiję. Lie. ilgas (pr. ilgi, ilga adv., la. ilgs ‘ilgas (tik apie laiką)’) bl. žodžiai be pradžios d-; gr. δολιχός poet.; s. sl. dlŭgŭ, s.-kr. dug ir t. t., bendras sl. žodis, s. i. dīrgha-, av. darəga-, s. persų darga-, het. dalugaēs (pl.), su dalugasti s. ‘ilgis’, visi < ide. *deləgho- (?), *dl̥̄gho-, kuri galbūt yra kitos ide. šaknies, iš kurios kilę germ. žodžiai ‘ilgas’, *longho- šaltinis.
Šaltinis:: Buck 1949, 882

Antraštė:: ìlgas
Straipsnelis:: Jotvingių iłg ‘ilga’, plg. lie. ìlgas, la. il̃gs ‘ilgai užtrunkantis’, pr. ilgi ‘ilgai’.
Šaltinis:: Zinkevičius 1985b, 73

Antraštė:: ìlgas
Straipsnelis:: [Aptariama baltų ir slavų kalbų fonologinių pakitimų relatyvinė chronologija]. Ide. *dlHgʰo- ‘long’ (plg. s. i. dīrghá-) > *(d)ilHgo- > *(d)il:go- > lie. ìlgas.
Šaltinis:: Matasović 2005, 152

Antraštė:: ìlgas
Straipsnelis:: [Aptariama baltų ir slavų kalbų fonologinių pakitimų relatyvinė chronologija. Laringalai išnyko savarankiškai baltų ir slavų kalbose, pvz.:] lie. ìlgas < *dilՙgos- < *dḷHgʰo-, plg. s. i. dīrghá-.
Šaltinis:: Kortlandt 2008, 12

Antraštė:: ìlgas
Straipsnelis:: žr. balsas
Šaltinis:: Poliakovas 2005, 115

Antraštė:: il̃g-
Straipsnelis:: žr. ginčas
Šaltinis:: Vijūnas 2009, 101