Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: šarma, kilti, prusnos, staubunas, kiepsa, lavonas, bliauzyti, briesti, delti, trukstuti, išlieti, smurgas, gardėti, kairias, veidrodis, trandis, kleivoti, gurinėti, kūpėti, irklininkas, šalvas, šerna, delčė, žiauberė, avidė, priedėliai, naškys, anoktai, gėdyti, grumėti, kaškašekštis, baužys.

Antraštė:

šarmà

Straipsnelis:

B. A. Larino siūlomas lie. šarmà, šármas, la. sarma (toliau - lie. šer̃kšnas, la. sersna) sugretinimas su sl. срам.ъ, ir. šarm abejonių nekelia (Žr.: Б. А. Ларин. Из сл-блт. лексикологич. сопоставлений. ‘Вестник Ленинград. ун-ма’, 1958, Ν. 14. Серия истории…, вын. 3, 150–158).

Šaltinis:

Топоров 1963d, 255

Antraštė:

šarmà

Straipsnelis:

[Šiuos sl.-ir. leksikos sugretinimus laikau nepatenkinamais, nes pastarieji pilniau ir plačiau siejasi su kitų kalbų giminiškais žodžiais:] sl. *sormъ - av. fšarɘma- (plg. dar. giminšką lie. šarmà ‘šerkšnas’).

Šaltinis:

Трубачев 1965 (1967), 21

Antraštė:

šarmà

Straipsnelis:

Etimologiniam tyrinėjimui semantika, atrodo, gali nurodyti ne tik patį lyginimo planą, bet ir – nežiūrint žinomų fonetinių koreliacijų - blokuoti jį. Būtent taip atsitiko, kai P. Trautmanas nustatė *šarma- semantiką, remdamasis tiktai šios leksemos slaviškų refleksų reikšmėmis, tokiom kaip ‘Scham’, t. y. ‘gėda’, bet šalia nenurodydamas baltiškų atitikmenų [Trautman, 1923, 299]. Kaip įtikinamai parodė B. A. Larinas [1958, 157] daug senesnė šios leksemos reikšmė ‘šerkšnas’ išliko lie. žodžiuose šar̃mas ir šarmà, kurie, ‘neišvystė tų išvestinių psichologinių reikšmių, kokios susikūrė slaviškuose žodžiuose срамъ lizde’. Tokiu būdu gilesnės semantinės analizės dėka *šarma aprašas būsimame ‘Baltų-slavų žodyno’ variante įgaus visai kitokį vaizdą, negu P. Trautmano darbe. B. A. Larino nustatyta nauja baltų-slavų leksinė-semantinė izoglosa akivaizdžiai rodo didelį semantikos vaidmenį atstatant abiejų kalbų grupių bendrą leksinį paveldą: kaip anksčiau atrodė, vienas nuo kito izoliuoti baltų ir slavų dariniai, pasirodo, yra tos pačios leksemos refleksai.

Šaltinis:

Непокупный 1976, 56

Antraštė:

šarmà

Straipsnelis:

Sl. срам ‘gėda, sarmata’, s. r. сором ‘gėda, sarmata’, lygina su lie. šarmà. A. Meillet срамъ gretina su zend. šaremat ‘iš gėdos’, persų šerm ‘gėda’, tadžikų šarm. A. Torpas - su s. norv. harmr ‘skausmas’. J. Pokornas iš šaknies *ker (*ker-no, *kar-men, *kor-mo) kildina: 1) lie. širmas, la. sirms, lie. šarmà, la. sarma; lie. šermuõ, šarmuonỹs, šermuonė̃lis, la. sermulis. Bet nėra slavų atliepimų. 2) lie. šer̃kšnas ‘šviesiai pilkas’, šerkšnýti, (bet nenurodytas šarmóti), la. serksns, serns, sersna ‘šerkšnas’, s. sl. срљнъ ‘margas, raibas’, s. r. сереный ‘šviesiai pilkas’, r. серён ‘šerkšnas, šarma’, le. szron (iš śrzon [69]. Larino nuomone, tarp s. sl. срамъ, iran. šarm, germ. harm(a) ir lie. šarmà, la. sarma, lie. šer̃kšnas, la. sersna, s. sl. срљнъ, r. серён, arm. sarn yra ryšys. Neįtikėtina, kad lie. šarmà, žem. šar̃mas neturėtų slavų atitikmenų. Fonetiškai lie. šarma atitinka sl. срамъ, paaiškinimo reikalauja tik pirminis nesutapimas. Bet, pvz., šerkšnà ~ šer̃kšnas, jáuja ~ jaujas, gumba ~ gum̃bas ir t. t. Pirminė срамъ (сором) reikšmė ‘šaltis’, baltų - šarma, šerkšnas [70].

Šaltinis:

Ларин 1977a, 69–70

Antraštė:

šarmà

Straipsnelis:

*Ćarmā ‘Reif’ lytyje lie. šarmà (4) : s. isl. hrīm n., poetiškai hrīmi m., s. ang., s. saks. hrīm m. ‘šarma’ iš pragerm. n n-kamieno: ide. *k̂ér-mn̥, Gen. Sg. *k̂rih-mén-s, Inst. sg. *k̂rih-m-óh₁ […], prie kurio *k̂ór-ma-h₂ […].

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 181

Antraštė:

šarmà

Straipsnelis:

Armėnų saṙn, saṙin ‘ledas’, saṙnum ‘sušąlu’. [Lit.: Hübschmann AGI 488; Walde-Pokorny I 409; Meillet Esquisse² 30; Pokorny 573 t.; Adjarian VI 97]. Šio žodžio atitikmenys yra germ. (s. isl. hjarn ‘sukietėjęs sniegas’, galbūt s. v. a. hornunc ‘vasaris’⁷⁸ [⁷⁸ pasak Kluge-Götze¹⁵ 329 veikiau sietinas su horn ‘kampas’ – kaip ‘sutrumpintas mėnuo’]), bl. (lie. šarmà ‘Reif’), sl. (r. серёнъ ‘sušalęs ’, s. le. śrzon, le. szron ‘šerkšnas’), galbūt ir s. i. śiśiraḥ ‘šaltas⁷⁹ [⁷⁹ nurodyta Meillet’o, Walde-Pokorny I 429 skiria śiśiraḥ prie *kel- ‘šalti, šaltas’, kuri glūdi av. sarəta- ‘šaltas’, lie. šąlù, šálti, s. isl. hela ‘šerkšnas’ ir kt.]. […] [330] […] Jei, kaip ir Schulze, Kl. Schr., 113, žodžius, reiškiančius ‘šaltis, šerkšnas’ kildinsime iš spalvos šaknies *k̑er- pilkai spalvai (pilkai balta šerkšno spalva) […], čia dar reikia pridurti alb. thjermë ‘pilkas’, lie. šir̃vas ‘grau, blaugrau’, reto-rom. carmún ‘žebenkštis’ […], s. v. a. harmo ‘šermuonėlis’.

Šaltinis:

Solta 1960, 329–330

Antraštė:

šarmà

Straipsnelis:

Originalią r. žodžio срам(ъ) etimologiją pasiūlęs B. A. Larinas⁴⁰ [⁴⁰ Б. А. Ларин,Из славяно-балтийских лексикологических сопоставлений. – Вестник ЛГУ, 1958, 14, вып. 3, 150–158] semantiškai analizuoja, viena vertus, pavyzdžius мраз, мороз – мразь, мерзкий, стуз, стужа – стыд, стыть – (по)стылый. Kita vertus, Larino etimologija realizuojama siejant r. срам(ъ) su lie. šarma ‘иней’, kuris išlaikė archaiškesnę reikšmę negu r. срам(ъ).

Šaltinis:

Откупщиков 1974, 19

Antraštė:

šarma

Straipsnelis:

K. Liukkoneno siūlomos naujos geros suomių kalbos baltizmų etimologijos: […] suo. harmaa ir härmä, plg. šarma (~ širmas) […].

Šaltinis:

Nilsson 2001, 190

Antraštė:

šarmà

Straipsnelis:

žr. šarmas

Šaltinis:

Koivulehto 2004, 297

Antraštė:

šarmà

Reikšmė:

frost

Straipsnelis:

[Aptariami ide. ERU-/RŪ- struktūros šaknų atitikmenys uraliečių kalbose:] Rasmussenas (Morphophonemik, 1989, 96, 102) rekonstruoja *k̑erHi̯- ‘frost’, plg. lie. šarmà ‘t. p.’ (< *k̑or-mo- < *k̑orHi̯-mn-o-), s. isl. hrím ‘t. p.’ (< *k̑riH-mo-). Alternatyvaus paaiškinimo nerasta.

Šaltinis:

Hansen 2011, 217

Antraštė:

šarma

Straipsnelis:

Suomių kalbos baltizmuose esama ir priešakinio vokalizmo variantų: suom. härmä ‘šarma’ iš *šarma / *šärmä < bl. šarmā.

Šaltinis:

Liukkonen 1994, 90