Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
dir̃ti derù dyriaũ
Straipsnelis:
Germ. ter-a- ‘(su)plėšyti, (iš)rauti, reißen’ (go. -taí-ran- [502] s. ang. teran ‘suplėšyti’, s. v. a. zeran ‘padaryti kam galą, ką nutraukti (kovą); sugriauti, suardyti’), be jokios abejonės, remiasi aiškiai suprantama šaknimi der- ‘lupti (dirti) odą [kam]’, kuri retsykiais gali būti išplėsta derə-, plg. lie. derù, dir̃ti, dyriaũ ‘lupti, maukti; nešioti, plėšti, tvoti, mušti, plakti, zerreißen, schinden, Haut abziehen’, s. bž. sl. derǫ, dьrati ‘lupti, dirti odą, plėšti; plakti, smogti’, gr. δέρω ‘nulupu, nudiriu’, s. i. darti (dr̥nāti) ‘plyšta, sprogsta, trūksta’.
Šaltinis:
Seebold 1970, 502–503

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas