Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: dvylika, skėtrauti, duobti, šiurštokas, mažuo, jumėjas, gluodena, galstukas, saiknas, birginti, laukinykas, slimpti, kiužti, luinas, klejai, sprūgti, sklaidyti, nėkas, briauzga, kairas, stulpuoti, trankus, šižti, bobeliai, beigti, rašytojas, stabdyti, dyb, ventaris, plerza, klauptis, skrebėti, birda, ristis, rumtas, kiemena, dergemas, sėmena, glomoti, tik, bulbė.

Rezultatai

Antraštė:: dvylika
Straipsnelis:: Kai kuriose baltų, slavų kalbose regresyvinė asimiliacija yra dažnesnė už progresyvinę. [Straipsnyje norima išsiaiškinti, kurios krypties asimiliacija veikia baltų ir slavų skaitvardžius.] Lie. *dvōlika arba dvieli(e)k(a) buvo pakeistas į dvylika dėl po jo sekančio trylika įtakos (‘12’ ← ‘13’). Pradinis *dvōlika ‘12’ galėjo turėti įtakos formos *vienalika pasikeitimui į *vienōlika > vienuolika (‘11’ ← ‘12’). Kai kuriose lietuvių tarmėse yra randama vieniuo-lika (vietoj vienuo-) su tuo pačiu suminkštėjusiu -ni- kaip septyniolika, aštuoniolika, devyniolika (‘11’ ← ‘17’, ‘18’, ‘19’).
Šaltinis:: Rūķe-Draviņa 1979, 62

Antraštė:: dvýlika
Straipsnelis:: Lie. dvýlika (kaip ir vienúolika) turi atitikmenis tik germanų kalbose: go. twalif (ainlif); lie. vèdu ‘mes dviese’ sudarytas taip pat, kaip go. wit, s. isl. vit ‘t. p.’; lie. añtras ir go. anþar ‘antras’ – yra tikslesnis (šalia indo-iranėnų) atitikmuo, kuris neturi analogijų kitose Europos kalbose. […] Tuo būtų, skaitvardis ‘du’ ir jo vediniai, kaip ir apskritai skaitvardžiai, liudija apie germanų kalbų didesnį artumą baltų (ir iš dalies slavų) nei lotynų kalbai.
Šaltinis:: Откупщиков 1972, 116–117

Antraštė:: dvylika
Straipsnelis:: Dažniau vartojamuose žodžiuose galimi įvairūs nereguliarūs fonetiniai pakitimai, pvz., […] dvylika tipo skaitvardžių antrasis dėmuo žemaičių tarmėje yra -leka. Negalima atmesti galimybės, kad -lika ir -leka atspindi redukuotą dvibalsį, plg. antras liekas
Šaltinis:: Mańczak 1994, 95