Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: dvylika, levonas, sėmenys, ventaris, šiurštokas, klauptis.

Antraštė:

dvylika

Straipsnelis:

Kai kuriose baltų, slavų kalbose regresyvinė asimiliacija yra dažnesnė už progresyvinę. [Straipsnyje norima išsiaiškinti, kurios krypties asimiliacija veikia baltų ir slavų skaitvardžius.] Lie. *dvōlika arba dvieli(e)k(a) buvo pakeistas į dvylika dėl po jo sekančio trylika įtakos (‘12’ ← ‘13’). Pradinis *dvōlika ‘12’ galėjo turėti įtakos formos *vienalika pasikeitimui į *vienōlika > vienuolika (‘11’ ← ‘12’). Kai kuriose lietuvių tarmėse yra randama vieniuo-lika (vietoj vienuo-) su tuo pačiu suminkštėjusiu -ni- kaip septyniolika, aštuoniolika, devyniolika (‘11’ ← ‘17’, ‘18’, ‘19’).

Šaltinis:

Rūķe-Draviņa 1979, 62

Antraštė:

dvýlika

Straipsnelis:

žr. dvolikis

Šaltinis:

Smoczyński 1998b, 196–198

Antraštė:

dvýlika

Straipsnelis:

Lie. dvýlika (kaip ir vienúolika) turi atitikmenis tik germanų kalbose: go. twalif (ainlif); lie. vèdu ‘mes dviese’ sudarytas taip pat, kaip go. wit, s. isl. vit ‘t. p.’; lie. añtras ir go. anþar ‘antras’ – yra tikslesnis (šalia indo-iranėnų) atitikmuo, kuris neturi analogijų kitose Europos kalbose. […] Tuo būtų, skaitvardis ‘du’ ir jo vediniai, kaip ir apskritai skaitvardžiai, liudija apie germanų kalbų didesnį artumą baltų (ir iš dalies slavų) nei lotynų kalbai.

Šaltinis:

Откупщиков 1972, 116–117

Antraštė:

dvýlika

Straipsnelis:

žr. vienuolika

Šaltinis:

Савченко 1972, 150

Antraštė:

dvylika

Straipsnelis:

Dažniau vartojamuose žodžiuose galimi įvairūs nereguliarūs fonetiniai pakitimai, pvz., […] dvylika tipo skaitvardžių antrasis dėmuo žemaičių tarmėje yra -leka. Negalima atmesti galimybės, kad -lika ir -leka atspindi redukuotą dvibalsį, plg. antras liekas

Šaltinis:

Mańczak 1994, 95