Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: giltinė, niežai, blukvilkis, griozdas, derganas, bacionas, braidyti, keruoti, liaukti, lenkija, spengti, vilgti, pajoda, bielas.

Rezultatai

Antraštė:: gìltinė
Straipsnelis:: Be to, pr. kalboje dar yra gallan acc. sg. m. (katekizmuose) ir golis (Elbingo žodynėlyje) [‘mirtis’], kurie giminiški su lie. gãlas, la. gals ‘(aštrus) galas, kraštas’, lie. gélti ‘sužeisti, durti’ ir ‘labai skaudėti’ [15 išnaša: Dar plg. lie. gìltinė ‘mirties deivė; mirtis’ (su nykstamuoju laipsniu), la. galinât ‘marinti badu’ (kauz.), pr. gallan ‘nužudyti, sunaikinti’], plg. r. (bažn.) želěti ‘πενθεῖν’.
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 218

Antraštė:: Gìltinė
Reikšmė:: (mirties deivės pavadinimas)
Straipsnelis:: S. air. Beltaine, Belltaine m. vėliau f. ‘gegužės mėnuo; pirmoji gegužės diena’, dažnai rašoma su dviem -ll-, belltaine. Šio žodžio buvo pasiūlytos dvi etimologijos: pirmoji remiasi lyginimu su galų dievų pavadinimais (Belenus / Belinus, Belisama; pavadinimas Belenus palyginti seniai siejamas su šaknimi *bhel- ‘žibėti’ (L. H. Gray, Ét. Celt. VI 65; Pokorny IEW, 119). J. Pokorny manė tą pačią šaknį radęs airių žodyje oibell ‘kibirkštis’, valų ufel ‘id.’, JCST I 134. Tačiau kita D’Arbois de Jubainbille MSL V 132 (plg. K. Müller-Lisowski, Ét. Celt. III 61) pasiūlyta etimologija gali pasirodyti priimtina – lygindamas su veiksmažodiniu daiktavardžiu at-bail, epeltu ‘mirimas’ (nosinis kamienas), jis įžiūri formoje Beltaine paprasto *beltu, gen. *beltain ‘mirtis’ vedinį. Tai yra iš tos pačios šaknies *gʷel- ‘durti, užmušti’, iš kurios padaryta lie. Giltinė (KSB II 129) (mirties deivės pavadinimas), kuri, pasirodo, tiksliai atitinka Beltaine. Sinkopės nebuvimas pastarajame žodyje leistų manyti, kad kalbana apie tine vedinį. Ši pastaroji hipotezė nepašalina Beltaine gretinimo su galų Belenos.
Šaltinis:: Vendryes LEJA, b31