Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
smãkras
Straipsnelis:
Indoeuropeistikoje iškeltas tarminis skirtumas tarp bendraide. barzdos, smakro pavadinimo (het. zamankur, s. i. śmaśru, alb. mjekrë, arm. morukh „barzda“, lie. smãkras, s. air. smech „smakras“, v. air. smeig, s. ang. smǣras „lūpos“, s. isl. smaéra, šv. trm. smäre ir vakar. ide. kalbų inovacijos *bhar-dhā- (> lo. barba, s. sl. брада, pr. bordus, lie. barzdà, la. bā́rda, s. isl. barða, s. ang. barda, s. fryz. berd, s. v. a. barta; mums ypač pravers šiuo žodžiu besiriamentis adj., plg. lo. barbātus, s. sl. брадатъ, lie. barzdótas, pr. bardzayts) [162] dabar, rodos, gali būti semantiškai paaiškintas. Ide. *s’monk̑- (forma rekonstruota remiantis het. ir s. i. kalbų duomenimis, plg. s. i. śman- < *s’mon „oda“ + śr- „puošti“; tiesa ši motyvacija gali būti liaudies etimol. rezultatas) vartota dievo „barzdai“ pavadinti: Indra, kratantis (dhū- „purtyti“, plg. s. isl. dýja „kratyti“ analogiškam kontekste apie Torą, audros dievą „Edoje“) barzdą „Rigvedoje“. Pirmasis dūrinio (*bhar-dhā-) narys *bhar- laikomas senuoju ide. miežio pavadinimu [žr.: Markey T. IE „beard“ and related matters. The University of Michigan (Pre-print), 1983] patekusiu į sen. europieč. tarmes (lo. far, go. barizens) iš semit. kalbų (s. žyd. bar „iškulti grūdai“, arab. burr „kviečiai“ ir kt.). Atkurti pirminę *bhar-dhā- reikšmę padeda agrariniai sl. papročiai, reikalavę dievui ar kitai mitolog. būtybei sugarbanoti barzdą. Pagal paprotį lauke buvo paliekamas nedidelis nenukirstų rugių rėželis, laikytas dievo barzdele. Šis paprotys išsaugojo senojo suvokimo (jis atspindėtas ir tikėjimuose, liečiančiuose dievo „barzdą“, ir naujajame trm. europiečių barzdos pavadinime) esmę.
Šaltinis:
Иванов 1983 (1985), 162–163
Antraštė:
smakras
Straipsnelis:
Kai kurie ide. kalbų žodžiai, žymintys sąvoką „smakras“, labai susiję su sąvoka „barzda“: „barzda“ ir „smakras“ dažnai vadinami vienu žodžiu; „smakras“ nusakomas „tai, kas yra po barzda“. Žodžiai, žymintys sąv. „smakras“, etimol. dar siejami su sąv. „kažkas išsikišęs“, „lenktas“, „kablys“ ir t. t. Lie. smakras, la. smakrs gimin. s. air. smuch „smakras“, visi etim. siejami su s. i. çmaçru- „barzda“. žr. žandas
Šaltinis:
Buck 1949, 224
Antraštė:
smãkras
Straipsnelis:
Armėnų-baltų-albanų-indų izoglosa: arm. morukʿ ‘barzda’, lie. smãkras „t. p.“, alb. mjekrë, s. i. śmaśru.
Šaltinis:
Сараджева 1987, 26
Antraštė:
smãkras
Straipsnelis:
[Analizuojami bl.-sl.-alb. etimol. sutapimai, turintys arijų paralelių (kartais ir armėnų)] Barzdos, smakro pavadinimai turi formantą *-r-: lie. smãkras, smakrà, la. smakrs, alb. mjekërr (tosk. mjekrë), s. i. smaçru, arm. mawrukʿ.
Šaltinis:
Широков 1984, 19
Antraštė:
smãkras
Straipsnelis:
… lie. smãkras ‘Kinn’ iš ide. *smók̂-ru = s. i. śmáś-ru.
Šaltinis:
Rasmussen 1989, 74
Antraštė:
smãkras
Straipsnelis:
Arm. mawrukʿ ‘barzda’ […] lygintinas su s. i. śmaśru n. ‘barzda, ūsai’, alb. mjekrë ‘barzda, smakras’, lie. smãkras ‘Bart Kinn’, smakrà f. ‘Kinn’, air. smech ‘smakras’. […] [181] […] Alb. ir bl. kalbos susijusios glaudesniais giminiškais ryšiais, o armėnų kalba labiau susijusi su s. i. […] Atitikmuo yra het. kalboje – zamankur ‘, ūsai’; plg. Benveniste, BSL 50 (1954), 35.
Šaltinis:
Solta 1960, 180–181
Antraštė:
smãkras
Straipsnelis:
Jotvingių ʃmakra ‘barzda’, plg. lie. smãkras, trm. smakrà, la. smakrs. Išlaikyta senesnė ‘barzdos’ reikšmė, plg. s. i. śmaśru ‘barzda’. Dar plg. lie. smakrõnė ‘trumpa, smaili barzdelė’.
Šaltinis:
Zinkevičius 1985b, 79
Antraštė:
smãkras
Straipsnelis:
Michaelis Jobas lie. smãkras kilmę veda iš ide. *smek-/*smok- (plg. s. air. smech ‘smakras’) [3 išn.: Manoma, bl., alb., i.-ir., arm., het. kalbose jis buvęs išplėstas formantu *-r-, žr. Porzig], kuris iš pradžių reiškęs ‘barzda’. Smakrą žodis ėmęs žymėti vėliau, nes įtakos tam turėjo bl., sl., germ., ital. kalbų inovacija *bhar(s)dhā ‘barzda’. Pastarojo žodžio daryba bei kilmė ligi galo irgi neišaiškinta.
Šaltinis:
Ambrazas 1999, 277
Antraštė:
smãkras
Straipsnelis:
[Aptariami netaisyklingi slavų ir baltų kalbų fonologiniai atitikmenys, rodantys kontaktus su kitomis mažiau ar daugiau artimomis ide. tarmėmis.] Gutturalwechsel atvejus galima paaiškinti kaip perimtus iš centum arba pra-satəm tarmių: lie. smãkras, la. smakrs ‘chin’. Ide. *smek̑-r-, plg. s. i. śmáśru- ‘beard’.
Šaltinis:
Andersen 2003, 54–58
Antraštė:
smãkras
Straipsnelis:
žr. šuo
Šaltinis:
Kazlauskas 1972, 85–86
Antraštė:
smãkras
Reikšmė:
chin
Straipsnelis:
[Aptariamas ‘Weise dėsnis’, pagal kurį ide. sprogstamieji palataliniai priebalsiai sanskrite prarado palatalizaciją prieš *r, bet ne prieš *l:] s. i. śmáśru- ‘beard’ < *smók̑-ru- (: arm. mawrukՙ ‘beard’, lie. smãkras ‘chin’) veikiausiai kilo iš *smó(n)k̑-ur (plg. het. zama(n)kur, šamankur- ‘beard’), su metateze *-ur > *-ru.
Šaltinis:
Kloekhorst 2011, 268
Antraštė:
smãkras
Reikšmė:
Kinn
Straipsnelis:
[Ginama teorija, kad ide. sprogstamųjų veliarinių priebalsių sistema buvo *k : *kʷ, o *k̑ atsirado iš *k palataliniame kontekste.] Ide. *smók̑-u̯r̥ ‘Kinnbacke’ (plg. s. i. šmášru- n. ‘Bart’ = het. zamankur n. ‘Bart’, lie. smãkras, la. smakrs ‘Kinn’, alb. mjekër ‘Kinn, Bart’) kyla iš ankstesnės paradigmos *smók-u̯r̥ / *smék-un- ~ *smék̑-u̯n̥-, loc. sg. *smok-u̯én, kas yra kolektyvas iš nepaliudyto šakninio daiktavardžio *smek- ~ *smek̑- ‘Kinn’, plg. s. air. smech f. ‘Kinn’, lo. māla ‘Kinnbacke’ (< *smₑk-slā, demin. maxilla ‘t. p.’).
Šaltinis:
Lipp 2009a, 81–82

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas