Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
raũpas
Straipsnelis:
Prasl. *strupъ ‘beužgyjančios žaizdos odelė, šašas’ (r., ukr., br. струп, le. strup, č. strup, ž. luž. třup, a. luž. trup, bulg. струп – visi ‘šašas’) kone visų etimologų nuomone turi įterptinį t, t. y. *strupъ < *srupъ < *sroupos (F. Solmsen. Slav. Etymol. – KZ XXXVII 1904 600–601). Brandtas (Р. Брандт. Об этимол. слов. Миклошича. РФБ XVIII, 1887 7) струп kildina < *sъtrǫpъ ir sieja su тряпка. Iljinskis (г. Ильинский. Слав. Этимол. XXXVIII. – РФБ XIX 1913 16–18) irgi mano, kad sl. *strupъ < ide. *streubh- ‘suspaustas, suslėgtas’ (t. y. be įterptinio -t-). Slavskis (Sławski F. Oboczność : u w jęz. słow. – SO 18 1947 255) laikosi tradicinės etimologijos: prasl. *strupъ < *srupъ < ide. *sreup- ‘šašuotas, nešvarus kūnas’ (dar gretina su gr. ῥυπός ‘purvas’). Machekas (Machek 478) žodžio *srupъ pradžios s laiko s-mobile ir sl. žodį gretina su lie. raupai̇̃, vok. Rufe ‘šašas’ (šaknis *rūp- / *rŭp-), lie. raũpas, rauplė̃, raũpti ‘drėksti, įbrėžti’, rùpti ‘pasidaryti grublėtu’. Šiuos lie. v. Frenkelis (Fraenkel 707) lygina su le. rupić. Man rodos, Macheko pasiūlyta etimologija yra patikimiausia.
Šaltinis:
Меркулова 1970 (1972), 189–192

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas