Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: katė, raibas, sragus, pra-, giženti, buziulis, duokti.

Antraštė:

katė̃

Straipsnelis:

Lie. katė̃, la. kaķis, pr. catto junginyje pausto catto ‘laukinė katė’. Baltų žodžiai kartu su giminiškais sl. kotъka, s. v. a. kazza, lo. cattus arba catta ir t. t. yra seni skoliniai iš to paties nenustatyto šaltinio.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 220

Antraštė:

katė̃

Straipsnelis:

catto (kato) E 665 ‘katė’ : lie. katė̃, la. katana, le. kot ir kt., apie tai Berneker, Slavisches etymologisches Wörterbuch, 1924, 589.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 236

Antraštė:

katė̃

Straipsnelis:

Oset. gœdy 1. ‘iron. katinas, katė’; 2. gœdy(-bœlas) / gœdy(-bœlasœ) ‘drebulė; topolis’, pažodžiui ‘katės medis’. Tai plačiai paplitęs žodis, kurio kilmės kol kas negalime laikyti išaiškinta. Jo paplitimo arealas apima Europos, semitų, Kaukazo, ugro-finų, tiurkų kalbas: vėlyvosios lo. cattus, catta (it. gatto, pranc. chat), air. catt, vok. Katze, lie. kate, r. кот, sirų qaṭṭti, aramėjų qaṭa, n. aramėjų keṭe, nubių kadīs, arabų qiṭṭ; aramėjų au, megrų au, čanų au, gruz. aa, tabasų gatu, arčinų gatu, lakų citu, avarų keto, dargų gata, kabų gedu, adygų gedu, mansių (vogulų) kāti (Munkásci, Blüten 106), turkų kedι. Oset. forma (gœdy, gœdi) artima turkų formai.

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ I, 510

Antraštė:

katė̃

Straipsnelis:

Lie. katė̃, la. kaķis, pr. catto. Sunku pasakyti, kaip žodis pateko į baltų kalbas. Endzelynas laiko skoliniu iš germanų. Teisingiau būtų baltų ir slavų katės pavadinimo klausimą spręsti drauge, tik nereikia suprasti, kad tai bendras baltų-slavų epochos skolinys.

Šaltinis:

Sabaliauskas 1968, 183

Antraštė:

katė̃

Straipsnelis:

Pr. catto ‘katė’ siejamas su lie. katė̃, kãtinas, katìs, kãtas, katė́nas, katẽlis, katýnas, katinùkas, katýtis, katùkas ir kt. (LKŽ V, 32–33, 406, 407, 410, 411, 415); la. kaķis, kaķe, kaķene, kaķenice ir kt. (ME II, 139–140, 171; EH I 576, 592). Artimos ir slavų formos, kilusios iš *kotъ: s. rusų, bažn. sl. котъ, котъка, кошька (tikriausiai iš *kotjoka > *kočka, iš kur кош/ь/ка), r. кот, котëнок, кóшка, trm. котки́, кóта; le. kot, kotka, luž. a. kóčka, kocor, kacor, luž. ž.kót, kóca, kócka, kócor, č. kocka, kocour, kotě ir kt.

Šaltinis:

Топоров ПЯ I–K, 269–273