Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: mirgėti.

Rezultatai

Antraštė:: mirgė́ti
Straipsnelis:: Gr. μιργάβωρ: τὸ λυκόφος (Hes.). Lakoniečių ar eleniečių glosa. Antrasis žodis turėtų reprezentuoti -ᾱϝως „aušra“. Iš pradžių buvo ieškoma μισγ- kas visai nepatenkinama pirmajam žodžiui (vis dėlto plg. Lejeune, Phonétique 100 ir 106), reikšme. Tai Brugmano hipotezė, kurią priėmė Schwyzer, Gr. Gr. 1, 218 ir 442 (pakartota išn. 5). Kalén, Quaest. gr. graecae 62 iškelia μιργ- ir gretina su lie. mirgė́ti, s. isl. mykr, acc. myrkvan „tamsus“. Tačiau kita, Latte išskirta glosa, yra μιργῶσαι· πηλῶσαι, jei ji suprantama „minkyti molį“ (iš μισγόω), tai aiškinimas iš μιργάβωρ „tamsą ir šviesą jungianti aušra“ prieštarautų patikimumui.
Šaltinis:: Chantraine DEG, 705

Antraštė:: mirgė́ti
Straipsnelis:: μορφή 'pavidalas' ('Gestalt') - gal su lie. márgas 'bunt', mirgė́ti 'aufleuchten' (nepaisant Beekes, R. S. P. 1969. The Development of the Proto-Indo-European Laryngeals in Greek. The Hague-Paris, ir Frisk); tuomet šaknis *merhgwh-, toga-darinys iš *morgwhah₂, netekęs laringalo antrajame kompozito sande Hesych. ἀμερφές· αἰσχρόν; márgas turbūt Vr̥ddhi-darinys *mōrgwh-ó-s (maždaug „blykčiojąs“ iš *mórgwhos „švystelėjimas, blykstelėjimas“); šaknies laringalo buvimą laiduoja praes. mìrga 'leuchtet auf, blinzelt'.
Šaltinis:: Rasmussen 1989, 178

Antraštė:: mirgė́ti
Straipsnelis:: [Nagrinėjamos baltų ir slavų šaknys su *r̥] Iš bendro pavyzdžių skaičiaus 11 šaknų turi etimologinių dubletų: 4) lie. mirgė́ti, mirksė́ti, la. mir̃klis, mirga(s), s. r. мьркнути, s. sl. мьркнѫти, a. luž. smjerkać, ž. luž. smerkaś // lie. murgai, la. mùrgi, r. моргать.
Šaltinis:: Авксентьева 1975, 45

Antraštė:: mirgė́ti
Reikšmė:: žibėti
Straipsnelis:: Prasl. *mъrgati (č. mrhati ‘leisti, švaistyti, eikvoti’, č. dial. mrgat ‘judinti, mosuoti; niūriai žiūrėti’, s. le. margać ‘vizginti uodega’, le. mrugać ‘mirksėti; dial. mirgėti’, ru. моргáть, -áю ‘mirkčioti, mirksėti; dial. judinti antakius’, r. dial. миргáть ‘mirksėti’), etimologiškai sietinas su lie. mirgė́ti ‘žibėti’, la. mir̂dzêt, -u, -ẽju ‘mirgėti, spindėti; lynoti, krapnoti’. Šiek tiek skiriasi veiksmažodžių reikšmė: lietuvių ir latvių kalbų veiksmažodžiai yra duratyvinio pobūdžio, o slavų priesaga -ati suponuoja iteratyvinį veiksmą.
Šaltinis:: Jakulis 2004, 128

Antraštė:: mirgė́ti
Straipsnelis:: Lie. mirgė́ti, mìrga = la. mir̂dzêt, -u, -ẽju (ide. *mer- ‘mirgėti, žibėti’). Slavų kalbose rekonstruojama kiek kitokios reikšmės *mъrgati ‘mirksėti’ (ir kitaip išplėsti prasl. *mъrdati, *mъrkati). Germanų kalbose tėra tokios šaknies vardažodžių (pvz., s. v. a. morgan ‘rytas’). Plėtiklis -g- prie šaknies ide. *mer- / *mŏr- / *mr̥- galėjo būti pridėtas baltų ir slavų (kitose indoeuropiečių kalbose maža šios šaknies refleksų).
Šaltinis:: Jakulis 2004, 153