Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: mirgėti, trakėnai, tas, šaudyklė, vaina, kriaunyti, šikaminė.

Antraštė:

mirgė́ti

Straipsnelis:

žr. merkti

Šaltinis:

Tenhagen 1992, 113–123

Antraštė:

mirgėti

Straipsnelis:

žr. margas

Šaltinis:

Rădulescu 1981

Antraštė:

mirgė́ti

Straipsnelis:

žr. margas

Šaltinis:

Chantraine DEG, III, 714

Antraštė:

mirgė́ti

Reikšmė:

aufleuchten

Straipsnelis:

žr. margas

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 178

Antraštė:

mirgėti

Straipsnelis:

žr. marginė

Šaltinis:

Buck 1949, 423

Antraštė:

mirgė́ti

Straipsnelis:

Gr. μιργάβωρ: τὸ λυκόφος (Hes.). Lakoniečių ar eleniečių glosa. Antrasis žodis turėtų reprezentuoti -ᾱϝως „aušra“. Iš pradžių buvo ieškoma μισγ- kas visai nepatenkinama pirmajam žodžiui (vis dėlto plg. Lejeune, Phonétique 100 ir 106), reikšme. Tai Brugmano hipotezė, kurią priėmė Schwyzer, Gr. Gr. 1, 218 ir 442 (pakartota išn. 5). Kalén, Quaest. gr. graecae 62 iškelia μιργ- ir gretina su lie. mirgė́ti, s. isl. mykr, acc. myrkvan „tamsus“. Tačiau kita, Latte išskirta glosa, yra μιργῶσαι· πηλῶσαι, jei ji suprantama „minkyti molį“ (iš μισγόω), tai aiškinimas iš μιργάβωρ „tamsą ir šviesą jungianti aušra“ prieštarautų patikimumui.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 705

Antraštė:

mirgė́ti

Straipsnelis:

μορφή 'pavidalas' ('Gestalt') - gal su lie. márgas 'bunt', mirgė́ti 'aufleuchten' (nepaisant Beekes, R. S. P. 1969. The Development of the Proto-Indo-European Laryngeals in Greek. The Hague-Paris, ir Frisk); tuomet šaknis *merhgwh-, toga-darinys iš *morgwhah₂, netekęs laringalo antrajame kompozito sande Hesych. ἀμερφές· αἰσχρόν; márgas turbūt Vr̥ddhi-darinys *mōrgwh-ó-s (maždaug „blykčiojąs“ iš *mórgwhos „švystelėjimas, blykstelėjimas“); šaknies laringalo buvimą laiduoja praes. mìrga 'leuchtet auf, blinzelt'.

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 178

Antraštė:

mirgė́ti

Straipsnelis:

[Nagrinėjamos baltų ir slavų šaknys su *r̥] Iš bendro pavyzdžių skaičiaus 11 šaknų turi etimologinių dubletų: 4) lie. mirgė́ti, mirksė́ti, la. mir̃klis, mirga(s), s. r. мьркнути, s. sl. мьркнѫти, a. luž. smjerkać, ž. luž. smerkaś // lie. murgai, la. mùrgi, r. моргать.

Šaltinis:

Авксентьева 1975, 45

Antraštė:

mirgė́ti

Straipsnelis:

[Recenzuojamas T. Sciaškovič

Šaltinis:

Grinaveckienė 1973, 221

Antraštė:

mirgė́ti

Reikšmė:

žibėti

Straipsnelis:

Prasl. *mъrgati (č. mrhati ‘leisti, švaistyti, eikvoti’, č. dial. mrgat ‘judinti, mosuoti; niūriai žiūrėti’, s. le. margać ‘vizginti uodega’, le. mrugać ‘mirksėti; dial. mirgėti’, ru. моргáть, -áю ‘mirkčioti, mirksėti; dial. judinti antakius’, r. dial. миргáть ‘mirksėti’), etimologiškai sietinas su lie. mirgė́ti ‘žibėti’, la. mir̂dzêt, -u, -ẽju ‘mirgėti, spindėti; lynoti, krapnoti’. Šiek tiek skiriasi veiksmažodžių reikšmė: lietuvių ir latvių kalbų veiksmažodžiai yra duratyvinio pobūdžio, o slavų priesaga -ati suponuoja iteratyvinį veiksmą.

Šaltinis:

Jakulis 2004, 128

Antraštė:

mirgė́ti

Straipsnelis:

Lie. mirgė́ti, mìrga = la. mir̂dzêt, -u, -ẽju (ide. *mer- ‘mirgėti, žibėti’). Slavų kalbose rekonstruojama kiek kitokios reikšmės *mъrgati ‘mirksėti’ (ir kitaip išplėsti prasl. *mъrdati, *mъrkati). Germanų kalbose tėra tokios šaknies vardažodžių (pvz., s. v. a. morgan ‘rytas’). Plėtiklis -g- prie šaknies ide. *mer- / *mŏr- / *mr̥- galėjo būti pridėtas baltų ir slavų (kitose indoeuropiečių kalbose maža šios šaknies refleksų).

Šaltinis:

Jakulis 2004, 153

Antraštė:

mirgė́ti

Straipsnelis:

žr. mirguoti

Šaltinis:

Laumane 2001, 68