Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: dyžti, noprosnas, karvaitis, skelenda, strekinėti, šlamėti, damblis, rudas, runtinti, tvenkti.

Rezultatai

Antraštė:: dýžti
Reikšmė:: lupti
Straipsnelis:: Dýžti ‘lupti’ sunkiai siesis su skr. dih- ‘tepti’, lot. fingō, go. deigan ‘minkyti; lipdyti’ [...], net jeigu pridėsime ir labiau priimtinus sugretinimus.
Šaltinis:: Pisani 1957, 143

Antraštė:: dýžti
Straipsnelis:: žr. žiesti
Šaltinis:: Seebold 1970, 151–152

Antraštė:: dýžti
Straipsnelis:: La. dĩža ‘tas, kuris yra nerangus’, dĩžat ‘trypti, šokti’, lie. dýžti, dyžà turi ide. šaknį *dheiǵh- [dėl etimologijos žr. Būga RR I, 306; Fraenkel LEW, 98].
Šaltinis:: Duridanov 1969b, 77

Antraštė:: dýžti
Reikšmė:: abhäuten; auspeitschen, prügeln, stäupen
Straipsnelis:: Pr. singslo (EV 337) kilo iš *zinsla (su antriniu k, <g>) < *zins-slā- < *zint-slā- < bl. *žind- + -slā-, abstrakto darinys iš intarpinių prezensų *ži-n-da-, kilusio iš bl.-sl. šaknies *žid-/*žei̯d- ‘(Ton) kneten u. damit bestreichen oder mauern, Teig kneten’. Su pamatiniu šaknies laipsniu buvo daromos šios veiksmažodinės formos: lie. žiẽsti, žiedžiù ‘aus Ton formen; Töpfe aus lehm bilden’; la. zìest, ziezu ‘schmieren; etwas Dickflüssiges aufstreichen; mit etwas Fettem glätten (z. B. das Haar); einen Ofen mit Lehm verschmieren’; taip pat s. sl. ziždǫ, s. ru. zižu, ru. sozíždu ‘baue’, visi – iš bl.-sl. prez. *žei̯d-i̯e-. Su nuliniu šaknies laipsniu: s. sl. zĭdati ‘bauen, schaffen’, zĭdŭ ‘Mauer, Dach’ (ir kt. pvz.); bl. kalbose yra tik vardažodiniai dariniai: lie. židinỹs ‘(Feuer)herd, Feuerstelle, offener Kamin’ (ir kt. pvz.). Bl.-sl. šaknis *žid-/*žei̯d- kilo su metateze iš ide. šaknies *dʰig̑ʰ-/*dʰei̯g̑ʰ. Taigi prez. *ži-n-da- (plg. pr. singslo) galima sutapatinti su lo. fingō, arm. dizanem, s. airu. dingid. Bl.-sl. kalbose yra bent keturios formos, kurios nepatyrė minėtos metatezės: - sl. *děža ‘Backtrog’ (ru. dežá, s. č. dieže, le. dzieża) < *dai̯ž-i̯ā; - la. dĩžât, dĩžuôt ‘mit den Füßen stampfen, tänzeln, trippeln; unruhig, ungeduldig sein’; - lie. dýžti, dýžiu ‘abhäuten; auspeitschen, prügeln, stäupen’; - la. diezêt ‘(eine Ware) anbieten, aufschwatzen’. Lie. dýžti, dýžiu šaknies akūtinis ilgasis balsis rodo, kad kilo iš *di-n-žù → *dýžtu (sta-prezensas) → dýžiu (tranzityvo darinys iš sta-prezenso, kuris vėliau išnyko).
Šaltinis:: Smoczyński 2003, 449–452

Antraštė:: dýžti
Straipsnelis:: [Aptariamas prūsų Enchiridione pasitaikantis rašybos klaidų tipas: gretimų balsių sukeitimas vietomis.] Pr. dīseitiskan ← <dīeistiskan>, kuris yra <diei[n]stiskan>, kas fonologiškai yra /dínstiskan/, atsiradęs iš dktv. *dinstis ʻзанятие, службаʼ, paskolinto iš vok. Dienst ʻслужбаʼ. Todėl pr. dīseitiskan negretintina su pr. dīlants ʻработникʼ. Taip pat nepritartina Mažiulio (1988, 209) nuomonei laikyti jį *dīzītiskan refleksu, kuris pagal Mažiulį būtų derivatas iš *dīzīta-, siejamas su iteratyvu *dīzī-tvei ʻзаниматься каким-либо ремесломʼ ← ʻлепить что-либо из глиныʼ ← ʻмесить глинуʼ, išvestas iš *dīz-tvei ʻбить, ударять, похлопиватьʼ (plg. lie. dýžti, díežti).
Šaltinis:: Смочиньский 1997 (1998), 262—263