Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
dyžti
.
Rezultatai
Antraštė:
dýžti
Reikšmė:
lupti
Straipsnelis:
Dýžti
‘lupti’ sunkiai siesis su skr.
dih-
‘tepti’, lot.
fingō
, go.
deigan
‘minkyti; lipdyti’ [...], net jeigu pridėsime ir labiau priimtinus sugretinimus.
Šaltinis:
Pisani 1957
, 143
Antraštė:
dýžti
Straipsnelis:
žr.
žiesti
Šaltinis:
Seebold 1970
, 151–152
Antraštė:
dýžti
Straipsnelis:
La.
dĩža
‘tas, kuris yra nerangus’,
dĩžat
‘trypti, šokti’, lie.
dýžti, dyžà
turi ide. šaknį
*dheiǵh-
[dėl etimologijos žr. Būga RR I, 306; Fraenkel LEW, 98].
Šaltinis:
Duridanov 1969b
, 77
Antraštė:
dýžti
Reikšmė:
abhäuten; auspeitschen, prügeln, stäupen
Straipsnelis:
Pr.
singslo
(EV 337) kilo iš *
zinsla
(su antriniu
k
, <
g
>) < *
zins-slā
- < *
zint-slā
- < bl. *
žind
- + -
slā
-, abstrakto darinys iš intarpinių prezensų *
ži-n-da
-, kilusio iš bl.-sl. šaknies *
žid
-/*
žei̯d
- ‘(Ton) kneten u. damit bestreichen oder mauern, Teig kneten’. Su pamatiniu šaknies laipsniu buvo daromos šios veiksmažodinės formos: lie.
žiẽsti
,
žiedžiù
‘aus Ton formen; Töpfe aus lehm bilden’; la.
zìest
,
ziezu
‘schmieren; etwas Dickflüssiges aufstreichen; mit etwas Fettem glätten (z. B. das Haar); einen Ofen mit Lehm verschmieren’; taip pat s. sl.
ziždǫ
, s. ru.
zižu
, ru.
sozíždu
‘baue’, visi – iš bl.-sl. prez. *
žei̯d-i̯e
-. Su nuliniu šaknies laipsniu: s. sl.
zĭdati
‘bauen, schaffen’,
zĭdŭ
‘Mauer, Dach’ (ir kt. pvz.); bl. kalbose yra tik vardažodiniai dariniai: lie.
židinỹs
‘(Feuer)herd, Feuerstelle, offener Kamin’ (ir kt. pvz.). Bl.-sl. šaknis *
žid
-/*
žei̯d
- kilo su metateze iš ide. šaknies *
dʰig̑ʰ
-/*
dʰei̯g̑ʰ
. Taigi prez. *
ži-n-da
- (plg. pr.
singslo
) galima sutapatinti su lo.
fingō
, arm.
dizanem
, s. airu.
dingid
. Bl.-sl. kalbose yra bent keturios formos, kurios nepatyrė minėtos metatezės: - sl. *
děža
‘Backtrog’ (ru.
dežá
, s. č.
dieže
, le.
dzieża
) < *
dai̯ž-i̯ā
; - la.
dĩžât
,
dĩžuôt
‘mit den Füßen stampfen, tänzeln, trippeln; unruhig, ungeduldig sein’; - lie.
dýžti
,
dýžiu
‘abhäuten; auspeitschen, prügeln, stäupen’; - la.
diezêt
‘(eine Ware) anbieten, aufschwatzen’. Lie.
dýžti
,
dýžiu
šaknies akūtinis ilgasis balsis rodo, kad kilo iš *
di-n-žù
→ *
dýžtu
(
sta
-prezensas) →
dýžiu
(tranzityvo darinys iš
sta
-prezenso, kuris vėliau išnyko).
Šaltinis:
Smoczyński 2003
, 449–452
Antraštė:
dýžti
Straipsnelis:
[Aptariamas prūsų Enchiridione pasitaikantis rašybos klaidų tipas: gretimų balsių sukeitimas vietomis.] Pr.
dīseitiskan
← <
dīeistiskan
>, kuris yra <
diei[n]stiskan
>, kas fonologiškai yra /
dínstiskan
/, atsiradęs iš dktv. *
dinstis
ʻзанятие, службаʼ, paskolinto iš vok.
Dienst
ʻслужбаʼ. Todėl pr.
dīseitiskan
negretintina su pr.
dīlants
ʻработникʼ. Taip pat nepritartina Mažiulio (1988, 209) nuomonei laikyti jį *
dīzītiskan
refleksu, kuris pagal Mažiulį būtų derivatas iš *
dīzīta
-, siejamas su iteratyvu *
dīzī-tvei
ʻзаниматься каким-либо ремесломʼ ← ʻлепить что-либо из глиныʼ ← ʻмесить глинуʼ, išvestas iš *
dīz-tvei
ʻбить, ударять, похлопиватьʼ (plg. lie.
dýžti
,
díežti
).
Šaltinis:
Смочиньский 1997 (1998)
, 262—263
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas