Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: lopė, čerpė, skranda, aušra, aisus, slinkti, pasaka, skrynė, čaplė, gvilbti, galbūt, atada, čėpla, mairūnas, bernelis, rūpa, tu, biržtva, čėplia, šiaurus, diemedis, skiemuo, gana, velketai, skūpstyti, stingrus, ankslynas, birgalas, mananarka, katras, drikus, slauga, limti, pati, daiga, laiškenis, slankioti, granda, baudinti, buksaragė, kaužuoti, važiatvė, stiebtis, traukutis, dilgyti, luknas, ermai, garbaniai, Nieda, naras, santalka, šlakstyti, pabaudinti, gunžti, mažas, apakti, deklaravoti, rieties, seilė, atžūlus, pra-bilti, pusiasalis, skindelis, putera, kedulas, dublus, vaseris, makaruoti, dugnas, stabyti, nesa, inkstis, šiurkštas, donis, stūgti, ridikas, guolis, slastai, grumada, žiužė, kiurti, rankajėtas, burytė, kedilis, vinis, nogėtis, atstas, stragus, padaukas, strugas, mašna, musos, riba, kemuras, šakainis, velnas, česnagas, spiauti, teta, baika, sniaukroti, niežai, skalnus, sypas, staigmena, yla, šakumas, tūpti, kapti, Obeltis, lipus, leketuoti, šūka, šiurti, gerdenti, stulpa, dryžti, strainus, paklusnus, balandis, irbė.

Antraštė:

lopė

Reikšmė:

„šviesa“

Straipsnelis:

Oset. læfīnæ (læfijnæ) dig. „šviesus spindulys; šviesa“. Galimas ryšys su het. lap- „liepsnoti, tviskėti“, lie. lopė „šviesa“, la. lāpa „fakelas“, gr. λάμπω„šviečiu“, λαμπάς„fakelas“. Formantas -inæ kaip žodžiuose æxsīnæ, æfsīnæ, (æn)xætinæ ir daugelis kitų. Žodžio pradžios l (vietoj laukiamo r kaip ir kitose skitų-europiečių izoglosose: plg. lænk, læsæg ir kt.

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ, 19

Antraštė:

lópė

Straipsnelis:

[Retsykiais oset. kalboje aptinkame leksikos izoglosų ne su kitomis i.-ir., o su š. ir vak. ide. kalbomis:]. Oset lytis læfinæ „ryški šviesa, vaiskus spindulys“ remiasi *lap- + formantas -inæ. Plg. lie. lópė „šviesa“, la. lāpa „deglas“, pr. lopis „liepsna“, gr. λαμπάς „deglas, šviesa“, het. lap- „liepsnoti“, lappa „ryškus“. Arijų kalbose paralelių neaptiksime.

Šaltinis:

Абаев 1965, 18

Antraštė:

lópė

Reikšmė:

„lempa, šviesa“

Straipsnelis:

Gr. λάμπω„blizginti“, λαμπάδιον„deglas, mažas deglas“ [...]. Visos gr. formos iš šaknies su nosiniu. Nosinio infikso nėra het. lap-zi „deginti, žibėti“ greta lap-nu-zi „deginti“ (Benveniste, BSL 33, 1933, 140), lappaš „degantis, žibantis“ ir t. t., lie. lópė „lempa, šviesa“, la. lā „deglas“, pr. lopis „liepsna“. Pagaliau reikia remtis *laps- s. air. lassaim „liepsnoti“, kimrų llachar „žibantis“. Plg. Pokorny 652

Šaltinis:

Chantraine DEG, 617

Antraštė:

lópė

Reikšmė:

„šviesa“

Straipsnelis:

lopis E. 44 „ugnis, liepsna“: lópė „šviesa, skiedrų ryšulys“, la. lã ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 383; apie tai dar Holthauzenas IF XXXIX 62.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 254

Antraštė:

lópė

Reikšmė:

„Licht“ („šviesa“)

Straipsnelis:

„lā[i]p-, ləip-, ləp-“ ´šviesti, degti´ (Pokorny IEW 652 t.). Aiškiai dvi atskiros šaknys: 1. *lap- su pagrindinio laipsnio /a/ lytyse gr. λάμπω(nas. praes. *l̥-né-p-ti, *l̥-m-p-énti, s. air. lassaim < *-sā-i̯e-ti; Vr̥ddhi-darinys *āp-e/o- (kartu su tolimesniais vediniais) lytyse la. lāpa ´fakelas´, pr. lopis ´liepsna´, lie. lópė ´šviesa´. 2. i̯p- lytyse nom. instr. *i̯p-tro-m, koll. *-trah₂ > s. isl. leiptr ´žaibas´ (F i/ō), la. lipt ´blizgėti, uždegti´ (jei ne su lipt ´klijuoti´ identiškas, plg. Fraenkel LEW 367). [...]

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 66

Antraštė:

lopė

Straipsnelis:

Gr. λάμπω. *le/oh₂p- lytyje lie. lópė, etc.

Šaltinis:

Beekes 1988, 27

Antraštė:

lopė

Straipsnelis:

Įmanoma, bet abejotina: lā(i)p ´šviesti´. Žr. λάμπω. Lie lópė ´šviesa´, pr. lopis ´liepsna´, kimrų lachar < *-; het. lā < leh₂p-, Oettinger, Stammbild., p. 443.

Šaltinis:

Beekes 1988, 36

Antraštė:

lópė

Straipsnelis:

žr. lopeta

Šaltinis:

Koivulehto 2000, 109–113

Antraštė:

lópė

Straipsnelis:

Suom. lapa ‘Schulterblatt (beim Menschen), Bug (beim Tier); Ruderschaufel = Ruderblatt, Spatenblatt’, jalan lapa ‘Mittelfuß’, karel. lapa, laba ‘Schulterblatt, Bug, Ruderblatt’, vepsų ʌaba ‘Fußsohle, MittelFuß; Sitzbank am Spinnrocken’, votų ʌapa ‘Brettchen am Rocken, worauf der zu spinnende Flachs gewickelt wird’, estų laba ‘Fläche, flache Seite’, lyvių labà ‘Fläche, Fuß; Klinge’ ir kt. < prafinų *lapa, ko gero, yra skolinys iš bl. *lāpā (> lie. lópė ‘Pfote, Tatze, Klaue’), plg. t. p. sl. *lāpā (> r. lápa ‘Pfote, Tatze’ ir kt.), žr. lopeta. Neatmestina galimybė, kad prafinų *lapa yra paskolinta iš bl. *lapa- (lie. lãpas ‘Blatt’, plg. la. *lapā > la. lapa ‘t. p.’ bei (slavų areale) r. lopátka ‘Schulterblatt’) ar net iš germ. *laf(f)ā > *laf(f)ō > s. v. a. laffa, vok. a. trm. laffe ‘flache Hand; Schulter’. Bl. ir sl. *lāpā turėtų būti bl.-sl. naujadaras su produktyviu pailgintuoju balsiu *ā (tuo tarpu kai germ. *lōfan- > go. lofa, s. isl. lófi ‘flache Hand’ tęsia ide. *ō).

Šaltinis:

Koivulehto 2000, 113–114

Antraštė:

lópė

Straipsnelis:

žr. lapė

Šaltinis:

Blažek 2000b, 359