Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: rėpti, bjaurėti, tututis, girėnas, nuodemėti, malšti, bobą mušti, pažandė, kimšti, pirmapradė, bežadis, lapnus, tirkšlis, pendėti, bakalorius, bráuti, gostauta(s), eš, dvynas, džiugus, velėna, kramtyti, pamatas, druožti, ligonis, smegenys, spygsėti, gyslinti, širšuolas, kukštas, umaras, gurdulys, srautas, ankstus, pėdsekys, dabas, lėbauti.

Rezultatai

Antraštė:: rė́pti
Straipsnelis:: Pagal formą ir semantiką prasl. *rapati (su spėjama pradine reikšme ‘plėšti, rauti’, ‘čiupti’) turi būti įjungtas į ide. *rep- ‘čiupti, traukti, plėšti’ lizdą. Jam priklauso dariniai : lo. rapere ‘skubiai čiupti, grobti’, alb. rjep ‘nuimti, nulupti, rankioti’, lie. rėpti ‘apglėbti’, gr. ἐρέπτομαι ‘valgyti, ryti’, s. i. rápas ‘fizinis trūkumas’, pr. raples ‘replės, žnyplės’. Pagal šaknies atliepimą prasl. *rapati artimiausias yra lie. rópti, aprópti ‘užbaigti kokį nors darbą’. Alb. rjep ‘nuimti, nulupti, rankioti’ patvirtina reikšmių ‘stipriai šukuoti’, ‘skrosti’ senumą, užfiksuotų bulg. pánaм ir pateisina prasl. *rapati reikšmių ‘plėšti, rauti’ rekonstrukciją.
Šaltinis:: Варбот 1984, 177

Antraštė:: rė̃pti; rė́pti
Straipsnelis:: [Aptariama ilgųjų balsių raida bei Kortlandto siūlomos cirkumfleksinės priegaidės galimybė baltų ir slavų kalbose.] Kai kurių lietuvių kalbos veiksmažodžių pirminėms paradigmoms būdinga dviguba intonacija: pirminis etimologinis akūtas ir antrinis cirkumfleksas, pvz., lie. -rė́pti / -rė̃pti. -rė́pti (: gr. ἐρέπτομαι ‘(su)ryti, išplėšti, atimti’, alb. rjep ‘atplėšti, (api)plėšti’, lo. rapiō ‘(pa)griebti, paimti, atimti’; LIV, 501). Šios formos senumą rodo ir alb. aor. ropa, jei tai perkelto imperfekto *(h₁)rḗp-t tęsinys.
Šaltinis:: Villanueva Svensson 2011a, 23