Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: ašvienis, apidamė, išvarpyti, gabl(i)oti, apipenėti, dumbrus, sruvus, kerna, blundė, blendė, cibė, gugelis, ašvoklis, bugšnus.

Antraštė:

ašvíenis

Reikšmė:

darbo arklys

Straipsnelis:

ašvíenis paplitęs žemaičių areale, o kitur – tik 108 LKA III (leksika) punkte, centriniame šiaurės areale ir 686a, pietų plote. Šiaip ar taip, kilmė iš substrato negalima, kadangi šio žodžio fonetika yra lietuviška. […] [147] […] Vienintelis žodis susijęs su ide. *eku̯o- ir iki šiol vartojamas baltų areale yra vedinys ašvíenis ‘darbo arklys’, senasis būdvardis, identiškos pr. aswinan struktūros, išskyrus prieš sufiksą esantį vokalizmą.

Šaltinis:

Ademollo Gagliano 1991, 147

Antraštė:

ašvíenis

Straipsnelis:

žr. ašva

Šaltinis:

Eckert 1995, 55

Antraštė:

ašvíenis

Reikšmė:

Hengst

Straipsnelis:

žr. ašva

Šaltinis:

Blažek 2009, 38–39

Antraštė:

ašvíenis

Reikšmė:

work horse

Straipsnelis:

žr. eglė

Šaltinis:

Derksen 2002a, 9–10

Antraštė:

ašvíenis

Reikšmė:

darba zirgs

Straipsnelis:

Pasak recenzento, Liukkonenas darbe „Baltisches im Finnischen“ dažnai pasitelkia kombinacinius garsų pakitimus su asimiliacija, disimiliacija, metateze, pvz., suom. hevonen ‘zirgs’ < vėlyvosios Pabaltijo finų prokalbės *ehvoineh ~ hehvoineh < ankstyvosios Pabaltijo finų prokalbės *šešvoineš < bl. *ešvainis, ešvoinis ~ ešvåinis, plg. lie. ašvíenis ‘darba zirgs’ (asimiliacija ir disimiliacija); suom. ihme ‘brīnums’ < vėlyvosios Pabaltijo finų prokalbės *imeh < ankstyvosios Pabaltijo finų prokalbės *šimeš < bl. žin-mis, žin-mē, plg. lie. žymė, la. zìme (disimiliacija, metatezė); suom. hilse ‘blaugznas’ < vėlyvosios Pabaltijo finų prokalbės *hiles < ankstyvosios Pabaltijo finų prokalbės *šiles, plg. lie. žìlis (metatezė).

Šaltinis:

Vaba 2001, 169–170