Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
gremžti
.
Rezultatai
Antraštė:
gremžti
Straipsnelis:
Aiškindamas pr.
gremsde
‘nosies kremzlė’, Endzelynas nurodė, kad, panašiai kaip poros la.
krim̃slis
‘kremzlė’ –
krìmst
‘graužti’ ryšys, yra dėsningas ryšys ir pr.
gremsde
, la.
grȩmzdi
‘skutenos’ su lie.
grémžti
, la.
gremzt
‘graužti’ (žr. ZfslPh 18, 1942, 120; Senprūšu valoda, 1943, 180–181). Su iniciale
kr-
siejama lie.
kremzlė̃
,
krimzłe
(anot Būgos, iš *
kremsd-lė̃
vietoj *
kremzdē
:
krems-lė̃
iš *
kremst-lė
: la.
skrimst-ala
. RR I, 285),
kremzliaĩ
,
kremzlỹs
ir t. t., plg.
kremzdė́ti
,
kremžė́ti
,
krem̃žti
,
krem̃zlinti
ir t. t.;
kramzlė̃
,
kramzlỹs
,
krámzlioti
,
kramzlóti
(6, 418);
kramslė̃
ir kt. (6, 413–414; 703–705); la.
krȩmsli
‘nuograužos’,
kremstīt
,
krȩmsluôt
ir kt. (ME II, 273),
krimsli
,
krimslas
,
krim̃slis
‘kremzlė’,
krimsls
,
krìmšļi
,
krimst
(2, 279);
kràmslis
ir kt. (2, 258, 287). Šio tipo žodžių semantinis branduolys: ‘nuograužos’, ‘nuograndos’, ‘tai, kas atkąsta’. Kita raidos linija: ‘graužti’, ‘niurzgėti’, ‘plūsti’, ‘mausti’, ‘inkšti’ ir t. t. Dėl to pasidaro įmanoma susieti
gremsde
ne tik su la.
gremzties
‘bambėti’, ‘aimanuoti’, bet ir su r.
грызть
‘niurzgėti’,
гры́мзить
‘inkšti’, ‘bambėti’, ‘įgristi’, plg.
гры́мза
‘kas nuolat zirzia, skundžiasi’,
гры́нза
‘bambeklė’ ir kt. Pagal naują Siebso dėsnio traktuotę, pasiūlytą Illič-Svityčiaus (ВЯ 1961, No. 4, 93–98), pr.
gremsde
įmanoma susieti su r.
хрящ
, s. r. *
хрустъ
, č.
chroust
, slovk.
chrúst
, s. le.
chrąst
ir pan.
Šaltinis:
Топоров ПЯ
E–H, 301–302
Antraštė:
grémžti
Reikšmė:
schaben
Straipsnelis:
gremsde
E. 87 ‘Nasensäule’ (= nosies kaulas). Nesselmannas Thes. 52 bei Trautmannas 1910, 342, remdamiesi lie.
kremslė̃
pr. žodį taiso į
gremsle
, plg. la.
krimslis
. Kito pavyzdžio, kuriame priebalsis
d
būtų vietoj
l
, rodos, nėra; be to, kad la.
krimslis
giminiškas su
krimst
, tai ir
gremzde
turėtų būti tos pačios šaknies kaip ir la.
gremzt
‘graužti’,
grȩmzdi
‘Abschabsel’ bei lie.
grémžti
‘schaben’. Būga Aist. Stud. 110 pr.
gremsde
taiso į
kremsde
ir pastarąjį lygina su lie. trm.
kremzlė̃
, kuris esą iš *
kremzdlė̃
.
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV (2), 224
Antraštė:
grémžti
Straipsnelis:
Nesselmann Thes. 52 ir Trautmann BSW, pr.
gremsde
‘nosies kaulas’, remdamiesi lie.
kremslė̃
, la.
krim̃slis
‘kremzlė’ taiso į *
gremsle
. Tačiau, rodos,
d
vietoj
l
nerašoma, ir todėl, kad la.
krim̃slis
siejasi su la.
krìmst
‘graužti’,
gremsde
galėtų būti giminiška su lie.
grémžti
, la.
gremzt
‘nagen’ ir
grȩmzdi
‘Abschabsel’. Būga Aist. Stud. 110
gremsde
ištaiso į
kremsde
ir lygina su lie. trm.
kremzlė̃
< *
kremzdlė̃
.
Šaltinis:
Endzelīns DI
III (2), 392
Antraštė:
grémžti
Reikšmė:
gramdyti, skusti
Straipsnelis:
[Kai kurie paprastų darbo įrankių, namų apyvokos daiktų, tam tikrų darbų pavadinimai yra germanų ir baltų izoglosos:] 25. Go.
gramst
‘rakštis, pašinas’, rytų fryzų
grum
‘nuosėdos, drumzlės; purvas’, v. ol., ol.
gron
‘viduriai, žarnos; purvas’, v. ž., ol.
groom
‘t. p.’, norv. trm.
grumen
‘sudrumstas; sumišęs su purvu’, n. v., bav.
gramel
‘spirgai, spirginiai’, s. isl.
grōm
,
grōmr
‘purvas’, ko gero, etimologiškai gretintini su lie.
grémžiu
,
grémžti
‘gramdyti, skusti’, la.
grem̃žu
,
grem̃zt
‘graužti; krimsti; galąsti, dilinti, brūžinti’.
Šaltinis:
Чемоданов 1961
, 81
Antraštė:
grémžti
Reikšmė:
grandyti, skusti
Straipsnelis:
žr.
gręsti
Šaltinis:
Seebold 1970
, 240
Antraštė:
grémžti
Straipsnelis:
žr.
grimsti
Šaltinis:
Топоров ПЯ
E–H, 309–311
Antraštė:
grémžti
Straipsnelis:
[Priebalsių grupės -
mž
-, -
mš
- vartojamos ekspresyvinėje žodžių daryboje.] Lie.
grémžti
(-
žiu
, -
ždu
, -
ždžiu
) ‘schaben, scheuern, abkratzen, rügen, rüffeln’ (taip pat
grámžyti
,
grumždė́ti
ir kt.) : la.
gremt
‘aushöhlen’,
grȩmuôt
‘kauen, nagen’.
Šaltinis:
Heidermanns 1998
, 79
Antraštė:
grémžti
Straipsnelis:
žr.
gremšti
Šaltinis:
Heidermanns 1998
, 80
Antraštė:
grémžti
Straipsnelis:
žr.
gurti
Šaltinis:
Urbutis 1997b
, 235–248
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas