Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
gremžti
Straipsnelis:
Aiškindamas pr. gremsde ‘nosies kremzlė’, Endzelynas nurodė, kad, panašiai kaip poros la. krim̃slis ‘kremzlė’ – krìmst ‘graužti’ ryšys, yra dėsningas ryšys ir pr. gremsde, la. grȩmzdi ‘skutenos’ su lie. grémžti, la. gremzt ‘graužti’ (žr. ZfslPh 18, 1942, 120; Senprūšu valoda, 1943, 180–181). Su iniciale kr- siejama lie. kremzlė̃, krimzłe (anot Būgos, iš *kremsd-lė̃ vietoj *kremzdē : krems-lė̃ iš *kremst-lė : la. skrimst-ala. RR I, 285), kremzliaĩ, kremzlỹs ir t. t., plg. kremzdė́ti, kremžė́ti, krem̃žti, krem̃zlinti ir t. t.; kramzlė̃, kramzlỹs, krámzlioti, kramzlóti (6, 418); kramslė̃ ir kt. (6, 413–414; 703–705); la. krȩmsli ‘nuograužos’, kremstīt, krȩmsluôt ir kt. (ME II, 273), krimsli, krimslas, krim̃slis ‘kremzlė’, krimsls, krìmšļi, krimst (2, 279); kràmslis ir kt. (2, 258, 287). Šio tipo žodžių semantinis branduolys: ‘nuograužos’, ‘nuograndos’, ‘tai, kas atkąsta’. Kita raidos linija: ‘graužti’, ‘niurzgėti’, ‘plūsti’, ‘mausti’, ‘inkšti’ ir t. t. Dėl to pasidaro įmanoma susieti gremsde ne tik su la. gremzties ‘bambėti’, ‘aimanuoti’, bet ir su r. грызть ‘niurzgėti’, гры́мзить ‘inkšti’, ‘bambėti’, ‘įgristi’, plg. гры́мза ‘kas nuolat zirzia, skundžiasi’, гры́нза ‘bambeklė’ ir kt. Pagal naują Siebso dėsnio traktuotę, pasiūlytą Illič-Svityčiaus (ВЯ 1961, No. 4, 93–98), pr. gremsde įmanoma susieti su r. хрящ, s. r. *хрустъ, č. chroust, slovk. chrúst, s. le. chrąst ir pan.
Šaltinis:
Топоров ПЯ E–H, 301–302
Antraštė:
grémžti
Reikšmė:
schaben
Straipsnelis:
gremsde E. 87 ‘Nasensäule’ (= nosies kaulas). Nesselmannas Thes. 52 bei Trautmannas 1910, 342, remdamiesi lie. kremslė̃ pr. žodį taiso į gremsle, plg. la. krimslis. Kito pavyzdžio, kuriame priebalsis d būtų vietoj l, rodos, nėra; be to, kad la. krimslis giminiškas su krimst, tai ir gremzde turėtų būti tos pačios šaknies kaip ir la. gremzt ‘graužti’, grȩmzdi ‘Abschabsel’ bei lie. grémžti ‘schaben’. Būga Aist. Stud. 110 pr. gremsde taiso į kremsde ir pastarąjį lygina su lie. trm. kremzlė̃, kuris esą iš *kremzdlė̃.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 224
Antraštė:
grémžti
Straipsnelis:
Nesselmann Thes. 52 ir Trautmann BSW, pr. gremsde ‘nosies kaulas’, remdamiesi lie. kremslė̃, la. krim̃slis‘kremzlė’ taiso į *gremsle. Tačiau, rodos, d vietoj l nerašoma, ir todėl, kad la. krim̃slis siejasi su la. krìmst ‘graužti’, gremsde galėtų būti giminiška su lie. grémžti, la. gremzt ‘nagen’ ir grȩmzdi ‘Abschabsel’. Būga Aist. Stud. 110 gremsde ištaiso į kremsde ir lygina su lie. trm. kremzlė̃ < *kremzdlė̃.
Šaltinis:
Endzelīns DI III (2), 392
Antraštė:
grémžti
Reikšmė:
gramdyti, skusti
Straipsnelis:
[Kai kurie paprastų darbo įrankių, namų apyvokos daiktų, tam tikrų darbų pavadinimai yra germanų ir baltų izoglosos:] 25. Go. gramst ‘rakštis, pašinas’, rytų fryzų grum ‘nuosėdos, drumzlės; purvas’, v. ol., ol. gron ‘viduriai, žarnos; purvas’, v. ž., ol. groom ‘t. p.’, norv. trm. grumen ‘sudrumstas; sumišęs su purvu’, n. v., bav. gramel ‘spirgai, spirginiai’, s. isl. grōm, grōmr ‘purvas’, ko gero, etimologiškai gretintini su lie. grémžiu, grémžti ‘gramdyti, skusti’, la. grem̃žu, grem̃zt ‘graužti; krimsti; galąsti, dilinti, brūžinti’.
Šaltinis:
Чемоданов 1961, 81
Antraštė:
grémžti
Reikšmė:
grandyti, skusti
Straipsnelis:
žr. gręsti
Šaltinis:
Seebold 1970, 240
Antraštė:
grémžti
Straipsnelis:
žr. grimsti
Šaltinis:
Топоров ПЯ E–H, 309–311
Antraštė:
grémžti
Straipsnelis:
[Priebalsių grupės -mž-, -mš- vartojamos ekspresyvinėje žodžių daryboje.] Lie. grémžti (-žiu, -ždu, -ždžiu) ‘schaben, scheuern, abkratzen, rügen, rüffeln’ (taip pat grámžyti, grumždė́ti ir kt.) : la. gremt ‘aushöhlen’, grȩmuôt ‘kauen, nagen’.
Šaltinis:
Heidermanns 1998, 79
Antraštė:
grémžti
Straipsnelis:
žr. gremšti
Šaltinis:
Heidermanns 1998, 80
Antraštė:
grémžti
Straipsnelis:
žr. gurti
Šaltinis:
Urbutis 1997b, 235–248

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas