Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kasyti, rukšna, burzgulai, snapelis, kraikas.

Antraštė:

kasýti

Straipsnelis:

žr. kaišti

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 242

Antraštė:

kasýti

Straipsnelis:

žr. kasa

Šaltinis:

Мельничук 1966 (1968), 196–197

Antraštė:

kasýti

Straipsnelis:

kexti E. 70 ‘plaukų kasa’ – turbūt giminiška su lie. kasýti, la. kasît, s. sl. ЧЕСАТИ ‘šukuoti’, r. ческа, gr. κεσκίον ‘Werg’ ir kt., žr. Trautmann Die altpreussischen Sprachdenkmäler, 1910, 357 bei Walde Pokorny I, 449. Pr. kekst- – čia veikiausiai iš kest- + kesk-.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 238

Antraštė:

kasýti

Straipsnelis:

[Retsykiais oset. kalboje aptinkame leksikos izoglosų ne su kitomis i.-ir., o su šiaurės ir vakarų ide. kalbomis:] Oset. leksemose kajyn, a-gajyn ‘liesti, lytėti’ slypinti šaknis *kah- yra patikima paralelė sl.-bl. *kas-, *kos- : s. sl. kasatise ‘liestis prie ko nors’, kasnǫti ‘paliesti’, r. касаться, коснуться, lie. kasýti, kàsti ‘grandyti, gremžti’ (žr. toliau Pokorny IEW, 585).

Šaltinis:

Абаев 1965, 15

Antraštė:

kasýti

Straipsnelis:

[Imant domėn keltų kalbos duomenis, atsiveria naujos galimybės (tiesa, ne visada patikimos) aiškinti bl. žodžius ir peržiūrėti senus aiškinimus:] lie. kasýti, la. kasît – kimrų cos, cosfa ‘niežėjimas, peršulys’ (žr.: R. A. Fowkes, Problems of Cymric Etymology, – Lingua Posnaniensis 1957, VI, 90–111).

Šaltinis:

Топоров 1963d, 256

Antraštė:

kasýti

Straipsnelis:

žr. kasyti

Šaltinis:

Gołąb 1972, 64

Antraštė:

kasýti

Straipsnelis:

žr. kasa

Šaltinis:

Мельничук 1966 (1968), 195

Antraštė:

kasýti

Reikšmė:

švelniai drėksti

Straipsnelis:

žr. kasti

Šaltinis:

Gołąb 1972, 64

Antraštė:

kasýti

Straipsnelis:

Abaevas savo veikale (Skifo-evropejskie izoglossy, Moskva, 1965, 15) lygina oset. karjyn, a-gajyn ‘liesti’ (<*kah-) su bl.-sl. *kas-, *kos-, kurie glūdi s. bažn. sl. kasati sę ‘liesti, susyti’, kosnǫti ‘(pa)liesti’, r. kasatьsja, konytьsja ir lie. kasýti, kàsti ‘kratzen’. Ir „polnaja identičnost značenija v skifskom i slavjanskom“ [visiškas reikšmės identiškumas skitų ir sl. kalbose] atrodo jam turintis didelės reikšmės. Lygiai taip pat ir Абаев ИЭСОЯ I, 567t. […] Pokorny (IEW, 585) prie *kes- mini aptartus sl. ir bl. darinius, tačiau nemini jokių iran. žodžių. Plg. dar Fraenkel LEW, 226t. Gretinimas su oset. žodžiais atrodo galimas, tačiau vis dėlto neaišku, ar Abaevas mano, jog čia žodžiai abiejose kalbinėse grupėse nepriklausomai išsivystė iš bendros ide. šaknies, ar oset. žodžių reikšmė patyrė sl. k. įtaką, kas atrodo [183] mažiau tikėtina.

Šaltinis:

Cvetko-Orešnik 1983, 182t.

Antraštė:

kasýti

Straipsnelis:

Darbe „Baltisches und Slavisches“ (1903, Helsinki) ir kai kuriuose vėlesniuose straipsniuose (Zum altpreussischen Wortschatz, – AfslPh XXXIX, 1924; Zur Erklärung einiger baltischen Wörter, – StB, III, 1933) J. Mikkola tyrinėja prūsų kalbos leksiką. Įdomių minčių čia jis pareiškia prūsų kalbos žodžių coestue ‘šepetys’ (: lie. kasýti), redo (: la. rȩda ‘pakraštys’), mixkai ‘vokiškai’ (le. miemiec ‘vokietis’) ir kt. kilmės klausimais.

Šaltinis:

Sabaliauskas 1966d, 111

Antraštė:

kasýti

Straipsnelis:

žr. kaškis

Šaltinis:

Urbutis 1995b, 22

Antraštė:

kasýti

Straipsnelis:

žr. kasa

Šaltinis:

Мартынов 1980 (1981), 23

Antraštė:

kasýti

Reikšmė:

scratch

Straipsnelis:

[Ginama teorija, kad kai kurie slavų kalbų žodžiai su ide. palatalinių priebalsių kentuminiu atspindžiu yra keltų skoliniai.] Sl. *kas- ʻcut; scytheʼ : rus., ukr., brus. kosa ʻscytheʼ, le., ž. sorbų, a. sorbų, slovk., č. kosa, slov., sr.-kr., bulg. kosa, bet s. i. śā́sati ʻcutʼ, vid. air. cess f. ʻspear, scytheʼ, alb. thadrë ʻaxtʼ; ide. šaknis *k'es- ʻcutʼ skiriasi nuo *kes- ʻscrape, combʼ, paliudyta sl. kosa ʻhead-hairʼ, česati ʻscrape, combʼ, lie. kasýti ʻscratchʼ; šis skirtumas paliudytas keltų, plg. s. air. cír ʻcomb, crestʼ, air. cíor ʻcomb, crestʼ (pagal Schrijverį 1995 : 446 iš *kēs-reh₃-).

Šaltinis:

Gvozdanović 2009, 38