Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kuzijakas, kenkras, privilti, nuovokus, bulverkas, skrabrus, strepetys, daigotis, skrubiniai, sklempti, ąselė, žiūras, bukus, novyti, kairinti, čežys, buta, trumitta, bjauroti, biednas, ž, sūras, gruzinis, biza, nartus, neprievaizda, kūlija, deina, draiklus, duotinas, piestas, burva, kauroti, aka, ginsla, rakinti, žlugti, mazgas, trinkti, lemtis, unduo, stonas, tekis, laikyti, kaminas, supykla, šonas, bausti, garsinti, grandinis, skerssnukis, bernytis, kepurstas, ėmi, nepajauta, sūdyti, stembras, jaura, ėglynas, dembti, jaukus, motūras, kauras, ėtryti,, ledas, ledus, va, lesinti, bambiza, liaukti, pergas, žarais, kytras, mandrus, aldauninkas, snausti, žemlindis, žubara, skurti, minia, verkauti, žerventi, šalva.

Antraštė:

kuzijãkas

Reikšmė:

trumpas švarkas ar apsiaustas; liemenė, palaidinė

Straipsnelis:

kuzijãkas, kuzijõkas, kuziokas, kuzjakė ‘trumpas švarkas ar apsiaustas’, plg. le. kozyjaka, kazyjaka, kazyaka ‘viršutinis vyriškas drabužis, primenantis liemenę’. Lenkų kalboje paplito XVI a. Neaišku, per kokią kalbą atėjo į lenkų, plg. viduramžių lo. casaca ‘toks drabužis’, pranc. casaque ‘apsiaustas, palaidinis’, it. casacca ‘apsiaustas, durtinys’, isp. casaca ‘striukė’, v. v. a. kasugele, kasuckel ‘arnotas’ (iš romanų kalbų) (Sławski SEP III, 26–7, 36; Bojerszo, Nazwy ubiorów w języku polskim do roku 1600, 1990, 147–8, 153). Kai kurių kalbininkų manymų, šis pavadinimas į lietuvių kalbą galėjęs patekti iš vokiečių kalbos, plg. lie. kùzas (< vok. dial. kus ‘prastas drabužis’), Rytų Prūsijos vok. kuz ‘trumpas, mažas’) ir lie. jãkas (< vok. Jacke ‘trumpas švarkas, striukė’), plg. taip pat vok. dial. koz jake ‘kelioninis apsiaustas’ (Alminauskis, ten pat, 77; Janavičienė, Žemaičių Naumiesčio lietuvininkai, 1992, 83). Pavadinimas randamas D. Poškos raštuose, XIX a. žodynuose (N; K; K II 336; J). Jį vartoja vakarų žemaičiai ir šiaurės žemaičiai kretingiškiai, pasitaiko pietų žemaičių varniškių šnektose (LKŽ VI, 1017, 1018). Dar gali reikšti liemenę, palaidinę.

Šaltinis:

Sabaliauskaitė-Liutkevičienė 1997b, 156

Antraštė:

kuzijãkas

Reikšmė:

trumpas švarkas, moteriška liemenė, palaidinė

Straipsnelis:

Lietuvių kalboje dar pasitaiko žodis kuzijãkas (kuzijõkas, kuziokas, kuzjakė) ‘trumpas švarkas, moteriška liemenė, palaidinė’. Kai kurie kalbininkai jį laiko germanizmu, plg. kùzas ‘t. p.’ (vok. dial. kuz ‘trumpas, mažas’, kur ‘prastas drabužis’) ir jãkas ‘švarkas’ (vok. Jacke ‘trumpas švarkas, striukė’) arba plg. vok. dial. kōz jāke ‘kelioninis apsiaustas’ (Alminauskis 1934, 77; J. Janavičienė, Žemaičių Naumiesčio lietuvininkai, Vilnius, 1992, 83). Tačiau veikiausiai į lietuvių kalbą šis skolinys atėjo iš lenkų kalbos, plg. le. kozyjaka, kazyjaka, kazyaka ‘viršutinis vyriškas drabužis, primenantis liemenę’.

Šaltinis:

Sabaliauskaitė 1995, 106