Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kviečiai, parankus, aplamis, lėkti, lekia.

Antraštė:

kviečiai̇̃

Straipsnelis:

[Manoma, kad priešistoriniais laikais Rytų Europos nestepinės juostos žmonės buvo susiję su žemdirbyste ir kad šių žmonių kalbose žemdirbystės leksika turi reprezentuoti labai archajišką leksikos sluoksnį, siekiantį gilią senovę. Todėl ištyrėme pagrindinių žemdirbystės terminų etimologiją, norėdami nustatyti, kiek šie terminai reprezentuoja bendrus ide. archaizmus, kiek baltų-slavų inovacijas ir kiek baltų ir slavų inovacijas atskirai. Jeigu atitinkamus žodžius galima traktuoti bendrabaltiškais ir bendraslaviškais (praslaviškais), tai dėl vietos stokos apsiribojame tik jų nurodymu, – jeigu ne, tai nurodome ir kitų baltų ir slavų kalbų žodžius. Ide. atitikmenys ir rekonstruotos prokalbės formos etimologijai paaiškinti nurodomos tik sudėtingesniais atvejais.] Lie. kviečiai̇̃ pl. m., žem. pūrai̇̃ pl. m. ‘žieminiai kviečiai’, prasl. *pyrъ ir *pyro (pvz., r. (bažn.) pyro, s.-kr. pȉr ir t. t., bet le. perz, č. pýr ir r. pyréj reikšmė pakitusi – „Triticum repeus“ [129] – plg. Moczyński, Kultura ludowa Słowian, I, 232). Pirmasis lie. žodis yra labiau panašus į šiaurės germanų skolinį (go. hvaiteis, s. isl. hveiti ir t. t., Fraenkel LEW, 326), o antras, kartu su slavų žodžiu, yra senas ide. archaizmas (Trautmann BSW, 232 ir Pokorny IEW, 850, *pū-ro- ‘grūdas, [vok.] Korn(fruckt)’).

Šaltinis:

Gołąb 1982, 128–129

Antraštė:

kviečiai̇̃

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.] Lie. kviečiai̇̃ pl., la. kvieši pl. yra laikomi skoliniais iš germanų kalbų (s. isl. hveiti = go. hveiteis).

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 227

Antraštė:

kviečiai̇̃

Straipsnelis:

Lie. kviečiai, la. kvieši < germ. (go. hwaiteis, s. ang. kwǣte ir t. t.) : go. hweits ‘baltas’, pavadinti dėl baltos tešlos. Kitose kalbose kviečiams pavadinti vartojamas bendras grūdų pavadinimas (it. fruments, pr. froment < lo. frūmentum ‘grūdai’) ar jų pavadinimas siejamas su kokia nors iš jų gaminamų valgių ypatybe (go. hweits) ar pan.

Šaltinis:

Buck 1949, 516

Antraštė:

kviečiai̇̃

Straipsnelis:

Lie. pl. kviečiai̇̃, la. pl. kvieši ‘kviečiai’ laikomas germanizmu (anot K. Būgos ir J. Endzelyno, skolinta iš s. isl. hveite n. ‘kviečiai’). Germ. žodžiui priskiriama reikšmė ‘balti javai, grūdai’ ir pastarasis siejamas su go. ƕeits ‘baltas’ : s. isl. hvitr ‘baltas, šviesios spalvos’ (ši etimologija, aišku, įtikinama) [54]. Prie to kas čia jau pasakyta apie lie. kviečiai̇̃ (la. kvieši) dar reikia pridurti, kad lie. žodis galėtų būti pamatuotas šaknimi, slypinčia la. kvitēt ‘blizgėti, mirgėti’. Bėda tik, kad bl. kalbose nefiksuojama ide. šaknimi *ku̯eit- pamatuotų žodžių, nors randame šios ide. šaknies variantą su palataliniu , plg. lie. švytė́ti, švỹti ‘leuchten, glänzen’. Izoliuotas la. veiksmažodis kvitēt ko gero būsiąs skolinys iš sl. *kvьtěti (s. bažn. sl. cvьtěti). Vadinasi, rytų baltų leksema ‘kviečiai’ negali iš seno būti baltiškas žodis. Slavų kalbose neaptiksime žodžio ‘kviečiai’, kuris būtų giminiškas su germ. ir baltų tą patį reiškiančiomis leksemomis. Taigi germanų žodis ‘kviečiai’ patenka tik į rytų baltų kalbas. Manau, kad sl. leksema pьšenica ‘kviečiai’ dar bendraslaviškais laikais išstumia iki to vartotą germanizmą *květ-jo- (žodis, panašus į lie. kviečiai̇̃, kvietỹs, sl. buvo nepatogus, nes panašėjo į s. bažn. sl. květъ ‘gėlė, žiedas’). Baltų kalbose, kurios neturėjo šaknies *ku̯eit- žodžių, įsigali svetimas, patekęs, matyt, iš sl., žodis kviečiai̇̃. Trumpai šnekant, lie. leksemą ‘kviečiai’ laikau germanizmu, tačiau slaviškos išvaizdos.

Šaltinis:

Otrębski 1966b, 53–54

Antraštė:

kviečiaĩ

Reikšmė:

пшеница в зерне

Straipsnelis:

žr. kvietys

Šaltinis:

Дегтярев 1989, 47