Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: pelūs, pradantis, ažys, ūkas, gunglinti, ribuliai, tvartas, juoktis, dramyti, melsvas, maulyti, dilbti, lunkas, luoba.

Antraštė:

pẽlūs

Straipsnelis:

[Prasl. *-ā- kam., f. g., sg. substantyvai, kuriuos atitinka ide. neutr. giminės (kartais vyr.) formos, savo kilme yra kuopiniai. Čia dar galima nurodyti šias tokio tipo leksemas:] Prasl. *pelva f. 'pelai', (s. sl. плѣва, dažniausiai pl. t. плѣвы, s. č. plevy, s. le. plewy, bulg. пля́ва, s.-kr. пле̏вe, s. r. половы) giminiški su pr. pelwo [pelvā] 'pelai' bei kartu su s. r. пелы atitinka s. lie. pẽlūs 'pelai', la. pęlus 't. p.', pl. pęlavas, pęlęvas 'pelai' ir toliau s. i. pl. palā́vāḥ 'pelai', lo. palea (< *palēva) 't. p.'. Remiasi kamienu *peleu-, kuriame slypi v. šaknis *pel-/ *pol- '(už)dengti, užtiesti, užtemdyti', prie kurios pridėta kuopinė priesaga *-ā-.

Šaltinis:

Дегтярев 1988–1990 (1992), 107

Antraštė:

pẽlūs

Straipsnelis:

Aš galiu laikyti savo tvirtai įrodytu faktu, kad s. i. pralava- 'pelai, žievelė...' yra antrinis, nes dariniai su -lava komponentu, besiremiančiu veiksmažodžiu s. i. lunāti/ lunoti, buvo plačiai paplitę proto viduriniojoje Indo-Arijų kalboje (Pokorny 1959 902 klaidingai rekonstruoja ide. *pelōu-s, pelṷ-ós ir sieja su lie. pẽlūs, la. pelus, pelavas, s. sl. plěvy [ir kt. pvz.] [307]) Tad budistų s. i. palāva- neturėtų būti lyginamas su lie. pẽlūs, pelaĩ, la. pęlus, pęlvas, pęlavas, pęluvas, pr. pelwo (voc.), kaip kad paprastai daroma lyginamuose žodynuose (E. Fraenkel 568, Mülenbachs [309] 3 198, Trautmann 213, Pokorny 802). Reiktų lyginti su la. palēp(e)ne 'tankiai apaugusi ežero dalis; pelkėta tvenkinio ar ežero pakrantė', nes 1) abu žodžiai susideda iš dviejų morfemų, 2) la. palepene susijusi su lie. palėpė, (pa)lėpis (FrnW), [...] lėpes 'balta ar geltona vandens lelija', lie. lėpis 'rūšies Calla palustris lelija'. [...] Vadinasi, bet kokia rūšis pelkių augmenijos yra artimos 'stogo; dengimo' reikšmei. [311] [O palai – tai irgi tie, kurie 'apdengia grūdą'].

Šaltinis:

Oguibenine 1981, 307–311

Antraštė:

pẽlūs

Reikšmė:

pelai

Straipsnelis:

Gr. philyra 'sidabrinė liepa' (φιλυρα Theoph. HP. 1. 12. 4). Graikų k. be etimologijos, šis žodis turbūt yra trakų-pelasgų. Atsitiktinai jis gali būti padarytas iš ide. *pelu-, *pelwo- 'smiltelės' (lie. pẽlūs) apie smilteles su vaisiais, kurias liepa išbarsto ant dirvos po žydėjimo (pelasgų ph vietoj p ir i vietoj ĕ, retkarčiais). Atvirkščiai, jei žodis iš pat pradžių būtų graikiškas, jį galbūt galima būtų nagrinėti kaip laisvą tarminį *φελυρα pasikeitimą, kuris teikia skirtingus vartosenos atvejus ir būtent, kai kalbama apie vainikų pynimą (ide. bhel- 'išpūsti' iš kur φλοιός 'žievė').

Šaltinis:

Carnoy 1959, 214

Antraštė:

pẽlūs

Reikšmė:

Spreu

Straipsnelis:

pelwo E. 279 'pelai': lie. pẽlūs, la. pęlus, pę̀lvas arba pęlavas, s. sl. ПЛѣВА, ukr. полова, s. i. palāva-ḥ 't. p.' ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 59.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 274

Antraštė:

pẽlūs

Straipsnelis:

žr. pelaĩ.

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 87–88

Antraštė:

pẽlūs

Straipsnelis:

Žr. pelai.

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 87–88

Antraštė:

pẽlūs

Reikšmė:

мякина, полова

Straipsnelis:

Lie. pẽlūs ‘мякина, полова’ turi išlaikytą ide. *-u kamieną (plg. lie. pl. pelaĩ). Dar žr. pelai

Šaltinis:

Дегтярев 1994, 37