Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: reikšti, mirtis, klupsčiuoti, dargana, smagurys, burkonas, blukti, bikerėlis, aršus, stribuliuoti, pra-bilti, ačiui, žiužė, kaužėti, kusta, kairė, gungla, iškirtūlis, valia, niausti, šieva, kairys, į(si)graudinti, uola, pardosas, ratadaila, spūdėti, syras, stryktelėti, rojoju, apkauroti, leketuoti, gunčia, stierkus.

Rezultatai

Antraštė:: réikšti
Straipsnelis:: Lie. réikšti ‘zum Ausdruck bringen’ : s. sl. rěsnъ ‘wahr’ iš *raisk-no-.
Šaltinis:: Каралюнас 1966, 117

Antraštė:: réikšti
Reikšmė:: turėti reikšmę etc.
Straipsnelis:: žr. raiškus
Šaltinis:: Vanags 1994, 47-48

Antraštė:: réikšti
Straipsnelis:: Ostrovskis (Baltistica XXXIX (2), 2004, 195–197) kildina šį veiksmažodį iš inchoatyvo rýkšti, rýkšta ‘darytis raiškiam; atsirasti, pasirodyti’, kurio nepriešdėlinė forma nevartojama, todėl autorius sugalvojo tokį kelią: išrýkšti → išréikšti → (deprefiksacija) réikšti, mat jam reikia pateisinti sugalvotą „inchoatyvų kauzatyvizacijos“ teoriją (žr. Ostrovski, HS CXIV (1), 2001, 188). Deja, priešdėlinė vartosena, semantika (‘pradėti darytis kam’), šaknies vokalizmas, tiek apskritai sta kamieno, tiek veiksmažodžių klasės naujumas rodo visai ką kita.
Šaltinis:: Jakulis 2005, 174

Antraštė:: réikšti
Straipsnelis:: Lie. réikšti, -ia ‘turėti reikšmę, žymėti ką nors; perteikti, atskleisti kokį turinį; perduoti žodžiais; (refl.) kilti aikštėn, rastis kokiam reiškiniui, ypatybei’. Iki šiol be jokio aiškinimo jis lygintas tik su s. r. rěsnъ ‘tikras’ (žr. LEW 714). Etimologiškai réikšti siejamas su inchoatyvu rýkšti ‘darytis raiškiam, atsirasti, pasirodyti’. Šis s. lie. k. tekstuose vartotas tik su priešdėliais iš- ir už-, todėl abejotina, kad nepriešdėlinė forma būtų senesnė nei priešdėlinės. Greičiausiai ji retrogradiškai iš jų sukurta. Tipiška lie. k. opozicija tr. -ja- : intr. -sta- – inchoatyvų kauzatyvizacijos rezultatas (žr. Ostrowski, 2001), tad inchoatyvuose išrýkšti/užrýkšti įžiūrimi pamatiniai kauzatyvo reikšti žodžiai. Todėl jo pirminė reikšmė būtų ‘daryti, kad atsirastų’. Kadangi formos užréikšti s. lie. tekstuose nėra, todėl aktualesnė išrýkšti, iš kurios galėjo kilti išréikšti, o iš šios deprefiksacijos keliu – simpleksas réikšti, t. y. (inch.) išrykšti → (kauz.) išreikšti → reikšti. Veiksmažodis išrýkšti – nykstamojo laipsnio darinys iš ide. *u̯reh₁g̑- ‘brechen, reißen’, t. y. *rī(k)ž + sta su intarpu k. Jo reikšmės raida galėtų būti ‘prasidurti į išorę’ > ‘pasirodyti’. Paraleli reikšmė ‘prasidurti’ yra ir le. kalboje (wyrznął się). Jis siejamas rzezać (plg. s. sl. rězati, lie. rėžti).
Šaltinis:: Ostrowski 2004, 195–196