Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: spauda.

Antraštė:

spaudà

Straipsnelis:

Gr. σπεύδω, aor. ἔσπευσα, fut. σπεύσομαι ‘skubėti, stengtis, dėti pastangas’ […]. Gr. σπεύδω šaknies senumas yra patvirtintas balsių kaita, kurią rodo daiktavardis σπουδή (balsis o graikų diftonguose su u išsaugojamas retai). Tematinis šakninis praes. σπεύδω nerodo jokio balsių kaitos pėdsako. Reikšmė ir forma patenkinamas atitikmuo yra lie. spáusti (iš *spáudti) su išvestiniu praes. spáudžiu, kuris gali remtis ide. *spoude-yō. Atitinkamas veiksmo pavadinimas spaudà f. atliepia σπουδή ‘skubumas, pastanga, uolumas’. Antra vertus, su balsiu ū turime spūdà f. ‘spūstis, spauda, stūmimas’ ir veiksmažodį spūdė́ti ‘būti suspaustam; kankintis’. Kiti sugretinimai, pateikti Frisko ir Pokorny 998, labiau abejotini. Dėl armėnų pʿoytʿ, gen. pʿutʿoy, plg. Hiersche, Tenues aspiratae 237.

Šaltinis:

Chantraine DEG 4, 1037

Antraštė:

spaudà

Straipsnelis:

[struktūra] sTeUT. Nominalinis lytyse gr. σπουδή ‘skuba’ (‘Eilė’), lie. spaudà ‘Presse, Druck’, arm. pʿoytʿ ‘atidumas, uolumas’ (-o- kam., bet plg. denominatyvą pʿutʿam ‘beeile mich’). Verbalinis – netikras: lie. spáudyti ‘drucken’ gali būti antrinis.

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 164