Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: stuplas.

Antraštė:

stùplas

Reikšmė:

sustingęs, nelankstus, nerangus

Straipsnelis:

Senas veikiausiai ir vedinys stùplas ‘sustingęs, nelankstus, nerangus’ Lnkv; Krs (LKŽ XIII 1059), kurio pamatinis veiksmažodis baltų kalbose išnykęs. Jis giminiškas lie. stupér-galis, stupùr-galis ‘stimburys, stuburgalis’, stūplỹs ‘stuburgalis, užpakalis’, stū̃pas ‘stulpas’, stúopta, stúoptas ‘rąstgalis, trinka’, stuopstis ‘stulpas’, la. stups, stupe ‘kas nulaužtu galu, virbas, rykštė, stuburas, nulaužta šluota, ražas’, gr. στύπος ‘kartis, stabaras, nulaužta šluota, ražas’, lo. stupēre ‘sustingti’ ir t. t. Jie kilę iš determinatyvu -p- išplėsto ide. veiksmažodžio *steu-/stu- ‘daužti, mušti, grūsti, stumti’ (plg. Pokorny IEW 1032tt.; Fraenkel LEW 934; Urbutis 1981, 87t.).

Šaltinis:

Ambrazas 2006, 21