Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: žįsti, paršiukas, štikselis, pirkšnys, kriaušis, ožiukas, driežas, graublė, veizėti, pėdas, lėpes, silkė, smokingas, dvolektis, nuobodus, burzdus, klaupti, zomatas, lupskis, stropa, griova, parpti, keipti, milas.

Antraštė:

žį́sti

Straipsnelis:

Latvių dêt, kuris ne geriau paliudytas netgi M.-E., šiuo metu iš tikrųjų nevartojamas, nes nepateikiamas nei B.-K., nei LLVV, o, antra vertus, lietuvių kalboje yra tikrai išnykęs (abiejuose arealuose bendra forma šiuo metu sąvokai ‘čiulpti pieną’ vartojama bendra forma yra abejotinos etimologijos lie. žį́sti, la. zîst, tačiau, be kita ko, senesnė; Fraenkel II, 1314; Μ.-Ε. IV, 736).

Šaltinis:

Ademollo Gagliano 1991, 163 išn 87

Antraštė:

žįsti

Straipsnelis:

Autorius aiškina armėnų kalbos fonetinės sistemos susidarymą. Pateikia liežuvio priešakinių palatalizacijos rezultatus. Ide. *di̯ > arm. e: *g̯̑o- > arm. cic (šalia tit) ‘(moters) krūtinė, spenelis’ (plg. lie. žindù, žį̇́sti ‘čiulpti’).

Šaltinis:

Джаукян 1982, 61

Antraštė:

žį̇́sti

Straipsnelis:

Kai kuriais atvejais armėnų kalboje *g vietoj afrikatos c duoda liežuvio priešakinį uždarumos priebalsį t: ide. *g̑- > arm. tit [šalia cic ‘moters krūtinė’; plg. gr. hom. (νεο)γιλλός(*γιδλός) ‘žindąs’, lie. žindù, žį̇́sti ‘čiuplti’].

Šaltinis:

Джаукян 1982, 57

Antraštė:

žįsti

Straipsnelis:

Ide. kalbų žodžiai žymintys sąvoką ‘žįsti, čiulpti’, dažniausiai priklauso vienai iš dviejų giminiškų žodžių grupių: 1) gr. , lo., go., la., s. sl., s. i. ir t. t. < ide. *dhēi-; 2) lo., s. ang., la., s. sl. ir t. t. < *seug-, *seuk- ir t. t. Kiti šias sąvokas žymintys žodžiai dažnai etimologiškai siejami su žodžiais, reiškiančiais ‘krūtis’, ‘spenys’, dar kiti pamėgdžiojamosios kilmės, kilę iš ištiktukų, imituojančių čiulpimo garsą. Lie. žįsti, žindu, la. zīst, zīdu galbūt giminiški gr. νεογιλλός ‘naujagimis’.

Šaltinis:

Buck 1949, 334