Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: barzda, klivinda, mataras, kapsėti, barškėti, sauvalė, kerė, mauknynė, dilgėti, mėlynas, vieta, kaktis, skapоti, riekti, mažas, kupštis, ginčas, bužas, -a, kramzlioti, likti, lieku, ketveriokas, nes, gvalis, krakė, dveigys, drignė, drignis, kniauktis, žariuoti, laukinukas, budis, irtojas.

Rezultatai

Antraštė:: barzdà
Reikšmė:: apatinės veido dalies plaukai
Straipsnelis:: Iš lietuvių ir apskritai baltų bruožų, kurie labai reikšmingi lyginamiesiems ir etimologiniams tyrinėjimams, norėtųsi nurodyti jos gausius fonetinius pakitimus, kurių didžioji dalis atsirado dėl to, kad kalba raštu fiksuota gana vėlai (seniausi rašto paminklai yra iš XVI a.). Tokiu būdu šios rūšies dalykai taip pat verčia gerbti kitas ide. kalbas, pvz., greta *bharadhā-/-o-, paliudyto lo. barba, r. borodá, vok. Bart ir t. t. turime lie. barzdà su -z- (kitaip nežinoma, prūsų k. turi tik bordus!)
Šaltinis:: Pisani 1957, 142

Antraštė:: barzdà
Reikšmė:: apatinės veido dalies plaukai
Straipsnelis:: bordus (turbūt u-kam. sg. nom., žr. FBR XIV 75) E. 101 ‘barzda’ : r. борода́, s. v. a. bart, lie. barzdà ir kt. Žr. Walde Pokorny II, 135.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 190

Antraštė:: barzda
Reikšmė:: apatinės veido dalies plaukai; smakras
Straipsnelis:: Sąvokai ‘barzda’ žymėti yra grupė žodžių, priklausančių lotynų, baltų, slavų, vakarų germanų kalboms, kurie galbūt giminiški žodžiams, žymintiems sąvokas ‘šerys’, ‘smaigalys’. Kai kuriose iš šių kalbų vienu žodžiu žymimos dvi sąvokos: ‘barzda’ ir ‘smakras’. Lie. barzda, la. bārda, s. sl. brada ir t. t., lo. barba, s. ang. beard, s. v. a. bart ir t. t. kildinami iš ide. *bhardhā, kuri galbūt tos pat šaknies kaip ir s. isl. burst, s. ang. byrst ‘šerys’; skr. bhr̥ṣṭi- ‘smaigalys’.
Šaltinis:: Buck 1949, 205

Antraštė:: barzdà
Reikšmė:: apatinės veido dalies plaukai
Straipsnelis:: [Kalbant apie pr. bordus įrodinėjama, kad jį galima skaityti *bart-us ir kad tai turbūt germanizmas.] Ir lie.-la. barzda f. pats turi būti – dėl savo -zd- vietoj -d- (bl.-sl. *bard-ā) – perdirbtas, būtent dėl slavizmų su -zda(s) pavyzdžio, kaip lie. ãbrozdas ‘obraz’, lazdà ‘łoza’.
Šaltinis:: Smoczyński 1986a, 172

Antraštė:: barzda
Reikšmė:: apatinės veido dalies plaukai
Straipsnelis:: Kai kurie Ch. Stango nurodyti baltų-slavų-germanų bendrieji žodžiai yra pasiskolinti finų: […] Varia: lie. barzdà – suom. parta ‘Bart’.
Šaltinis:: Schmid 1975b, 326

Antraštė:: barzdà
Reikšmė:: apatinės veido dalies plaukai
Straipsnelis:: Nors *a buvo (…) marginalinė fonema ide. k-je, a-vokalizmą randame kituose daiktavardžiuose, žyminčiuose kūno dalis, plg. barba, s. v. a. bart, lie. barzdà, s. bažn. sl. brada.
Šaltinis:: Kimball 1986, 92

Antraštė:: barzdà
Reikšmė:: apatinės veido dalies plaukai
Straipsnelis:: Pr. bordus ‘barzda’ aiškinama įvairiai. Germanų kalbose ‘barzdos’ pavadinimas semantiškai siejasi su kovos kirvio pavadinimu ‘barzdotuoju’ (Bart, Pokorny 1, 110), s. v. a. barta, s. ang. barda. Iš germanų kalbų buvo pasiskolinti slaviški kovos kirvių pavadinimai – s. sl. БРАДЫ, bulg. бра̀два, s.-kr. бра̏два, r. брадва, s. r., bažn. sl. брадъвь, kilę iš prasl. *bordy < *bordū, iš germ. *bardō. Ši forma *bardō (> *bordū) ir yra vienintelis žinomas atvejis iš ide. *bhardhā ‘barzda’ tęsinių, kur galėjęs atsirasti balsis -u- (apie o problemą šiame žodyje žr. Burwell BL 1970, 13, 18; Mažiulis Balt. sant. 1970, 14; Stang Vgl. Gr. 1966, 25). Laikantis tradicinio požiūrio, pagal kurį bordus priklauso baltiškai leksikai, jį galima lyginti su la. bā̀rda ‘barzda’ (la. bārzda, kaip ir lie. barzdà, barzà, gali būti paaiškinami pan. modelio žodžių trauka arba d : zd atskirose leksemose); prasl. *borda : s. sl. БРАДА.
Šaltinis:: Топоров ПЯ A–D, 240–242

Antraštė:: barzda
Reikšmė:: smakras
Straipsnelis:: žr. smakras
Šaltinis:

Antraštė:: barzdà
Reikšmė:: apatinės veido dalies plaukai
Straipsnelis:: Baltiškojo arealo apylinkėse aptiktas tikslus atitikmuo barzdà, la. bārzda ‘barzda’ : r. dial. (novg.) бороздaвка ‘karpa’ ir kašubų barzȯvka ir pan. ‘t. p.’ [Słownik prasłowiański. T. I. 1974].
Šaltinis:: Непокупный 1976, 20

Antraštė:: barzdà
Reikšmė:: apatinės veido dalies plaukai
Straipsnelis:: Pr. *barsd- = [*barzd-] atstatoma pagal Claus Barsde. Mėginama sieti su lie barzdà, la. bārzda (ir bā̀rda), nors prūsai turi bordus.
Šaltinis:: Топоров ПЯ A–D, 197

Antraštė:: barzdà
Straipsnelis:: žr. auksas
Šaltinis:: Pisani 1957, 142

Antraštė:: barzdà
Straipsnelis:: Tik vakarų ide. kalbomis remiasi: pr. bordus ‘barzda’ (EV 101), esantis greta lie. barzdà ‘Bart, Kinn’, lo. barba ir kt. ‘barzda’, nepaisant r. borodá ‘barzda, smakras’.
Šaltinis:: Euler 1983, 38

Antraštė:: barzdà
Straipsnelis:: Lie. barzdà, la. bàrda, pr. bordus, la. dial. bârzda. Etimologiškai giminingi: s. sl. brada, r. boroda, lo. barba, s. v. a. bart, s. a. beard. Ide. *bhardhā ‘barzda’.
Šaltinis:: Steinbergs 1996–1997, 24

Antraštė:
Straipsnelis:: žr. smakras
Šaltinis:: Ambrazas 1999, 277

Antraštė:: barzdà
Reikšmė:: Bart
Straipsnelis:: Slavų prokalbės CoRC tipo fonemų junginiai dėl atvirų skiemenų tendencijos daugumoje slavų kalbų pakito, t. y. sukeičiant fonemas vietomis uždari skiemenys virto atvirais: plg., pvz.: sl. *vorna > le. wrona, sl. *golva > le. głowa. Pirminę fonemų tvarka rodo baltų kalbų atitikmenys, plg. lie. várna ‘Krähe’, galvà ‘Kopf’. […] Medžiaga: lie. barzdà, sl. *borda, le. broda, slovk. brada, ukr. borodá ‘Bart’ […]. Dar žr. varna, galva, šarka, karvė, talka, balna
Šaltinis:: Hill 2010, 104–105

Antraštė:: barzdà
Straipsnelis:: [Aptariamos leksinės ‘vakarų šiaurės indoeuropiečių’ kalbų (keltų, italikų, germanų, baltų ir slavų) bendrybės]. Kartais naujadarą rodo pakeista ide. šaknis (ar kamienas) kita šaknimi, kuri ide. prokalbėje turėjo kiek kitokią funkciją. *bʰardʰeh₂- ‘Bart’: s. saks. bard, lo. barba, lie. barzdà, s. sl. brada ir t. t. (vietoj ide. *smok̑ru-).
Šaltinis:: Oettinger 2004, 189

Antraštė:: barzdà
Straipsnelis:: [Variacija tarp *-o- ir *-ā- kamienų yra dažna slavų ir, ypač rytų baltų, kalbose. Taigi prūsų daiktavardžių giminė ne visada sutampa su giminiškų kalbų gimine.] Pr. bordus E101 ‘bart, beard’ yra neaiškus. Kitose kalbose yra mot. gim. (lie. barzdà, ru. borodá).
Šaltinis:: Schmalstieg 2004, 275

Antraštė:: barzdà
Straipsnelis:: žr. varnas
Šaltinis:: Poliakovas 2005, 111

Antraštė:: barzdà
Straipsnelis:: Kalbinis pakitimas, bendras bl. ir sl. (greičiausia, ir germ.) kalboms, buvo *o ir *a sutapimas į vieną garsą. Nėra įrodyta, kad kadaise bl. prokalbėje yra buvęs dar *o (vietoje *a), nes čia remiamasi tik vienu faktu, būtent, kad prūsų kalbos viename dokumente (Elbingo žodynėlyje) mes dažnai randame parašyta o vietoj laukiamo a, pvz., bordus ‘barzda’, plg. lie. barzda.
Šaltinis:: Schmalstieg 1972, 160

Antraštė:: barzdà
Reikšmė:: beard
Straipsnelis:: Knygoje aptariami pragermanų n kamieno daiktavardžiai, iš kitų kamienų daiktavardžių išsiskiriantys vokaline ir konsonantine šaknies variantų įvairove. Viena iš n kamieno daiktavardžiams būdingų šaknies balsių alternacijų yra *e : *u kaita, ji būdinga ir ‘edge, board’ reikšmės leksemoms. Rekonstruojami penki pragerm. *brezdō, *burzdeni ‘edge, board’ kamieno variantai: 1. *brezda(n)-: farerų breddi m. ‘edge, side’, s. šv. brædder m. ‘t. p.’, norv. bredd, dial. bredde m. ‘t. p.’; 2. *bruzda(n)-: s. isl. broddr m. ‘tip, edge, shoot’, norv. brodd m. ‘tip, shoot, edge, sting, elk hair’, norv. brodde m. ‘tip’, s. ang. brord m. ‘tip, shoot, blad’, s. vok. a. brort m. ‘corona, labium, prora’, vid. vok. a. brort m. ‘id’; 3. *bruzda-: s. isl. borð n. ‘edge, table, (ship)board’, s. ang. bord n. ‘board, plank’, s. vok. a. bort ‘sculptorium’, vid. vok. a. bort mn. ‘edge, board’, s. saksų bord ‘board, shield’ (> *burzdan-, -ōn-: s. isl. borði m. ‘tapestry’, s. vok. a. borto ‘auriphrygium, ligatura, limbus’, vid. vok. ž. borde, s. ang. borda m. ‘seam, embroidery’, borde f. ‘tab’); 4. *brazda-: isl. bradd n. ‘edge’, norv. dial. bradd mf. ‘shore, side’, s. vok. a. brart ‘labium, prora’, vid. vok. a. brart ‘edge, board’, s. ang. brerd, breard, breord m. ‘brim, margin, border’; 5. *barzda-: s. isl., isl. barð n. ‘edge, prow’, norv. bard m. ‘side, edge’. Svarbus klausimas, ar aptartosios leksemos yra giminiškos germanų žodžiams, reiškiantiems ‘barzdą’, pvz., s. isl. barð, s. ang. beard, s. fryzų berd, s. vok. a. bart m. ‘beard’. Tokios lyties kaip *barzda- rekonstrukcija leidžia daryti svarių išvadų. Ji rodo, kad, pavyzdžiui, lie. barzdà ir s. sl. brada ‘beard’, atspindintys *bʰorzdʰ-eh₂-, yra skoliniai iš germanų kalbų, o lyties *barzd- balsis yra grynai germaniška inovacija. Tas pats pasakytina ir apie lo. barba, kurio negalima kildinti iš *bʰorzdʰ-eh₂-, nes lauktume formos **forba. Todėl nėra neįmanoma, kad lotynų kalbos žodis taip pat yra skolinys. Antra vertus, neaišku, kaip ir kodėl germanų žodis paplito į baltų, slavų ir italikų kalbas tokiu ankstyvu periodu.
Šaltinis:: Kroonen 2011, 149–151