Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
devynì
Straipsnelis:
S. air. nelinksniuojamas skaitvardis noí ‘devyni’, glosa ‘nouem’. Vietoj kelintinio nómad ‘devintas’ vartojamo prieš daiktavardį ir nesusilpnėjusio in nomad grád ‘devintas laipsnis’ rašoma nóbad junginyje in nóbad tonn ‘devintoji banga’ (valų ton nawfed) ir žr. Thes. II 299. [n19]. S. air. noí atitinka skr. náva, lo. nouem, go. niun, gr. ἐν-νέα, iš senesnio *newn̥, kuris slavų ir lietuvių kalbose pakeistas į devętĭ ir devynì. Britų kalbos turi šias formas: valų naw, kornų naw, bret. nao, kurių vokalizmas gali suponuoti prokeltišką pirminį *nawn̥ (Thurn. 247), kuris taip pat paaiškintų kelintinį v. valų nawfet, v. bret. nauvet ir galų nometos (ZCP XVI 300) iš *nawametos. Vis dėlto plg. Pokorny IF XXXVIII 191. Taip pat žr. nócha, noiden ir nónbor.
Šaltinis:
Vendryes LEJA, n19–20
Antraštė:
devynì
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.] Ide. *neu̯n̥ (lo. novem, s. i. náva) atžvilgiu lie. devynì, la. deviņi formos, taip pat s. sl. devę, rodo antrinį priebalsio pakeitimą (d- vietoj n-), kuris įvyko dėl skaitvardžio ‘dešimt’ įtakos, plg. senąjį pr. newīnts ‘devintas’. Lie. -y- atsirado dėl išlyginimo, kaip ir septynì.
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 239
Antraštė:
devynì
Straipsnelis:
Kaip jau žinoma ide. skaitvardžių *neu̯n̥ ‘devyni’ ir *dek̑m̥ ‘dešimt’ pirmasis garsas baltų-slavų kalbose supanašėjo, n- ‘devynių’ virto į d- kaip ‘dešimt’: s. bulg. devętь ‘devyni’ kaip desętь ‘dešimt’ ir lie. devynì kaip dẽšimt.
Šaltinis:
Friedrich 1963, 55
Antraštė:
devynì
Straipsnelis:
baltų ir slavų kalbų skaitvardžio ‘9’ pavadinimo pradinis d-, daugelio tyrinėtojų nuomone, aiškintinas disimiliacija [Endzelins J., Comparative phonology and Morphology of the Baltic Languages, Slavistic Printings and Reprintings 85. The Hague; Paris, 1971, 181]. Be to, tas pradinis d- skaitvardyje девять baltų ir slavų kalbose aiškintas ir analogija su skaitvardžiu десять tose kalbose [Szemerényi O., Studies in the Indo-European System of Numerals. Heidelberg, 1960, 145; Arumaa P., Urslavische Grammatik, III, Heidelberg, 1985, 194]. Pastovių žodžių eilių nariai dažnai patiria tarpusavio sąveiką. Gombocas nurodo pavyzdžiu mėnesių pavadinimus ir skaitvardžius. Tokio pobūdžio žodžių pakitimus, anot dravidologo M. B. Emeno, galima vadinti „paradigmine asimiliacija“.
Šaltinis:
Хонти 1986–1987 (1989), 161
Antraštė:
devynì
Straipsnelis:
Fraenkelis (retkarčiais) aiškina kitų kalbų, bet ne lietuvių, žodžių formas […]. Todėl skaitytojas informacijos priverstas ieškoti Waldes, Pokornyo ir t. t. žodynuose. Kad dũbai yra vyr. g. daugiskaita, skaitytojas privalo žinoti pats, kad devynì yra tik vyriškosios giminės, nepasakyta ir t. t.
Šaltinis:
Belardi 1958, 209
Antraštė:
devynì
Straipsnelis:
Lie. devynì, la. devīņi, s. sl. devętь, r. девять, skr. náva, av. nava, gr. ἐννέα, lo. novem, go. niun, s. v. a. niun, arm. inn, toch. A, B ñu. Baltų-slavų kalbų žodžio pradžios d- veikiausiai atsirado dėl disimiliacijos (n-n> d-n), tačiau šis procesas abiejose kalbų grupėse turėjo vykti savarankiškai.
Šaltinis:
Sabaliauskas 1966a, 42
Antraštė:
devynì
Straipsnelis:
Ide. *neu̯n̥ / *neu̯m̥ > lie.-la. *devin, bet lie. devyni balsis pailgintas dėl ilgo balsio num. aštuoni. Pradinis priebalsis (d) sl. ir bl. (išskyrus pr.) atsirado dėl disimiliacijos su galiniu n arba, labiau tikėtina, dėl dešimt įtakos (ide. *dem̥(t)).
Šaltinis:
Comrie 1992, 760
Antraštė:
devyni
Straipsnelis:
žr. namas
Šaltinis:
Hamp 1980, 44
Antraštė:
devynì
Reikšmė:
nine
Straipsnelis:
[Aptariama ide. dvibalsio *eu raida baltų ir slavų kalbose, veikiausiai *eu > *ou̯/V, *i̯ou/C]. Jei taip yra, tai lie. devynì, s. sl. devętь ‘nine’ yra problemiški. Pasak Hampo ir Kortlandto, tai galima paaiškinti šitaip: *h₁neun > *newin > *nowin → *newin (analogiškai pagal *neuno- ‘ninth’) → *newino (analogiškai pagal *newin prieš *eu > *i̯ou/C) → *de- vietoj *ne- rytų baltų ir slavų kalbose (bet ne vakarų baltų kalbose, plg. pr. newīnts ‘ninth’).
Šaltinis:
Derksen 2010, 37

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas