Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: uola.

Antraštė:

uolà

Straipsnelis:

s. air. ail f. ‘uola, didelis akmuo’ iš pradžių priešprieša cloch, kuris reiškė mažesnės apimties akmenį […]. Kaip ir daugumos žodžių, reiškiančių gyvulius, augalus arba mineralus, guturalinė galūnė, žinoma, yra antrinė. Žodį ail f., žinoma, reikia atskirti nuo žodžio all n. (žr. atskirai), tačiau abu žodžiai galėjo kilti iš bendros šaknies, kaip ir s. i. pāsya- n., pāṣāṇaḥ masc. ‘uola’, gr. πέλλα· λίθος, s. v. a. felis n. ir felisa f. ‘uola’, s. isl. fjall ‘kalnas’; all būtų kilęs iš *pals-o-, pasikeitusio į *pals-es-, plg. *pales- s. v. a. žodyje felis bei galų Alesia ‘Uola’ RC XXXVIII 184 ir XLV 343 (plg. Venetijos miestą Hadria, išvestą iš hadra ‘akmuo, uola’ Schol. ad Juven. IV 40 ir ad Virg. Georg. II 158, ALL XIV 435); ail būtų kilęs iš *pali- pasikeitusio į *palik-. Geriau šiuos du žodžius skirti, ail gretinant su gr. ἄλιψ·πέτρα Hes. bei su lie. uolà. Dėl kimrų elech ‘akmuo’ MA 336 b 4 ‘scandula, saxum’ (Dav.), pl. elechau RBBr 152.8, tai, be didelio patikimumo, sietinas su gr. πέλεκυς, s. i. paraçúḥ ‘kirvis’, lyginant lo. saxum su s. ang. seax ‘peilis’, s. v. a. sahs ‘id.’ bei air. art (žr. atskirai) su vulg. lo. artauus. Žr. IF VI 335, Ped I 44 ir 85, WP II 65. Dėl kitų akmens pavadinimų su specialiomis reikšmėmis žr. lecc bei lia.

Šaltinis:

Vendryes LEJA, a29–30

Antraštė:

uolà

Straipsnelis:

Oset. wyr/uræ ‘(upės, pakrantės) gargždas; apvailaini akmenys’. Ide. pamatas *wel-, *wl̥- ‘ridinėti; valioti’ ir pan. (Pokorny 1140–1144) davė kai kuriose ide. kalbose žodžius reikšme: ‘apzulintas akmuo’; ‘riedulys’, ‘gargždas’ ir pan.: r. валун, lie. uolis, uolà, la. uõla ‘gargždas’, uolis ‘riedulys’, uôlis ‘paplokštainis akmuo’; s. isl. valr ‘apvalus’, arm. gil (iš *wel-) ‘apvalus akmenėlis’, gr. ὅλμος ‘apvalus akmuo’. Oset. wyr, be abejonės, sietinas su šia grupe. Čia taip pat sakų īra- ‘akmuo’, jeigu kilęs iš *wira- (plg.: Bailey, Ambages Indoiranica. AION 1959 I (2) 145; KhT VI 25). – Žodis gausiai paliudytas Osetijos toponimuose: wyrtæ, Wyry daræn, Wyry ræbyn, Wyr adag ir kt. (Иагаева, Топонимия Северной Осетии, II. Орджоникидзе, 1975, 43, 100, 168, 400 ir kt.).

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ IV, 119

Antraštė:

uola

Straipsnelis:

Lie. uola, la. uola ‘uola, (vandens) nuzulintas akmuo’ gimin. la. velt ‘riedėti’, lo. volvere ‘t. p.’; lie. apvalus, s. isl. valr ‘apvalus’.

Šaltinis:

Buck 1949, 52

Antraštė:

uolà

Straipsnelis:

Suom. ola ‘Kiesel, Flintstein’ yra skolinys iš bl. *vōlā > lie. uolà ‘Fels’, la. uõla ‘kleiner, runder Stein, Kiesel; Fels, Ei’ (plg. A. J. Joki, Uralier und Indogermanen, Helsinki, 1973, p. 294).

Šaltinis:

Koivulehto 2000, 118