Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: viršus, aš (еš), dedu, demi, desti, frakas, šmùrkštelėti, tirštas, skalėti, kurmti, rūpa, skirptus, kelnios, artuvas, gylys, širšė, pilis, raška, žiburys, urdėti, krasė, kuoduoti, strekinėti, svelus, girtis, tytaras, šalna, lenkė, ezerkšti, kūginys.

Antraštė:

viršus

Straipsnelis:

Ide. kalboje gana dažnai žodžiai, žymintys sąvoką ‘viršus’, siejami su žodžiais, reiškiančiais ‘smaigalys’, ‘galas’; sąvoka ‘lygaus daikto viršus’ gali būti siejama su sąvoka ‘viršutinis sluoknis’, ‘po viršumi’ ir t. t. Lie. viršus, la. virsus, s. sl. vrŭchŭ ir t. t., bendras bl.-sl. žodis (kartu su vediniais lie. viršūnė, s.-kr. vršak, r. верхушка ) giminiškas s. i. varṣman- ‘aukštis, viršus, paviršius’, viršīyas- ‘aukštesnis’, lo. verrūca, s. ang. wrarte ‘karpa’.

Šaltinis:

Buck 1949, 855

Antraštė:

viršùs

Straipsnelis:

Alb. uríth m. ‘kurmis’, kai kuriuose rajonuose ‘ežys’. Realesnis gretinimas su Hesichijaus pateikto gr. žodžio ἴνδουρος ‘kurmis’ (Stier) dalimi ουρος, su gr. ὀρύσσω, ὀρύχω ‘kasti, kasinėti’ (Diefenbach), su lo. sorex, gr. ὕγαξ ‘pelė’ (Lambertz) arba, vadinasi, iš formos burí su brej ‘graužti’, gr. βοράζω ‘maitinti’, (βι)βρώσκω ‘ryti’, lo. voro, -are (Camarda) yra, mūsų nuomone, giminiškas su lo. verruca ‘navikas, karpa’, lie. viršùs, vok. Werre ‘miežio grūdas’, s. sl. vrьchъ ‘κορυφῆ, ἄκρον’, s.i. várṣman ‘viršūnė’ arba antrasis su lie. ùrvas, urva. Kurmis dažnai pavadinamas pagal ilgus urvus, kuriuos jis rausia žemėje, arba pagal žemių krūvas, kurias ji išverčia žemės paviršiuje. Tarp fonetinių žodžio variantų ur reprezentuoja pirminę formą, kurią pastebėjo G. Meyeris; ur iš *u̯er-; burí ir byr yra dūrinys su b- iš uri ir yr.

Šaltinis:

Çabej 1967a, 84–85

Antraštė:

viršùs

Straipsnelis:

Senovės slavų gramatikų autoriai prie -ŭ- kamienių vieningai priskiria šiuos praslaviškus žodžius: CЪINЪ, ДОМЪ, МЄДЪ, ВРЬХЪ, ВОЛЪ, ПОЛЪ. Kamienas vъr̥xŭ-. Jis ide. kilmės, plg.: s. i. várṣīyas ‘aukštas, aukštesnis’, gr. οὐρανός ‘dangus’, lo. verrūca ‘pakyla’, lie. viršùs. Atsispindi visose slavų kalbose. Senąjį kamieną gerai rodo s. sl. prieveiksmis ВРЬХОУ ‘viršuj’, r. верховой, верховный, ukr. верховий, верховик ‘šiaurės vėjas’, верховина ‘viršūnė’, s.-kr. врхо̀вит ‘turintis daug viršūnių’, č. vrchovatý ir kt. Tačiau kartu su šiais randame r. верхний, č. vrhní, vrchnost, vrchňová ir kt.

Šaltinis:

Бернштейн 1974, 245

Antraštė:

viršùs

Straipsnelis:

[Pateikiu žodžiai (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji žodžiai rašomi skliausteliuose), būdingi vien tik sl. ir bl. kalboms:] (lie. viršùs = serbų vȓh).

Šaltinis:

Endzelīns DI II, 343

Antraštė:

viršùs

Reikšmė:

top

Straipsnelis:

Lietuvių kalba išlaikė aiškių pavyzdžių, kad /s/ > /š/ po /r/, /u/, /i/. Pavyzdys su /r/: viršùs ‘top’.

Šaltinis:

Prescott 2012, 429