Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: rėžis, pirklus, otrus, tujenos, karkalius, sūsu, klenoti, bluzgana, širtas, mulda, laza, šėvulė, skutiklis, kuisis, mentelė, traupus, grandai, ãras, kulna, tupėti, dagtis, lungurti, ūdras, kožnas, diendaržis, padraika.

Antraštė:

rė́žis

Straipsnelis:

E. Benvenistas (Benveniste E. Le vocabulaire des institutions indo-européenes 2. 9–15) įrodė, kad lo. reg- atitinka gr. ὀρέγνῡμι ‘ištiesti, atkišti, išplėsti’, tiksliau – ‘ištiesti, ištempti tiesia linija’, plg. lo. regio ‘kryptis, linija (tik vėliau – ‘rajonas, sritis’)’, rectā regione ‘tiesia linija’. Šia prasme yra tipiškas archainis posakis regere fines, pavadinantis ritualinį veiksmą, kai buvo apibrėžiamas žemės sklypas, kuriame bus statoma šventykla ar pan. objektas. (Benveniste E. Le vocabulaire... 14) [14]...[15]. Matavimo prietaisas (ir matavimo vienetas) bei žemės sklypas buvo įvardijami tuo pačiu žodžiu, plg. lo. regio ‘linija, sritis’, sl. вервь ‘virvė (naudojama matavimui), bendruomenė, žemės sklypas (bendruomenės)’. Lo. regere galime gretinti su sl. rězati ‘tam tikru instrumentu brėžti liniją, ribą, apibrėžti žemės sklypą’. Šitaip nubrėžta linija vadinosi rězъ, rěza ir tuo pačiu įgaudavo reikšmę (kaip ir lo. regio) ‘žemės sklypas, skirtinė žemė’, plg. рез, peзы ‘išskirtas arimui žemės rėžis, juosta’, нарез ‘žemės sklypas’. Iki šiol nenaudoti, ryšium su lo. reg-, s. i. rāj-, bet kalbų duomenys paremia sl. kalbų faktus, plg. lie. rė́žis, rúožas [16], rúožtas, la. ruôza, lie. rė́žti, ráižyti, raižýti.

Šaltinis:

Топоров 1972 (1974), 14–16

Antraštė:

rė̃žis

Straipsnelis:

žr.: rė́žti

Šaltinis: