Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: virsti, kamanė, klibuoti.

Antraštė:

vir̃sti

Straipsnelis:

[Aptariami la. kalbos žodžiai iki šiol nebuvo etimologizuoti:] 16. La. trm. vur̂cinât ‘greitai kraipyti, sukinėti, vartyti; judinti; purtyti (šakas)’ [Ši la. lytis neįtraukta nei į K. Miulenbacho ‘Latviešu valodas vārdnīca’, nei į J. Endzelyno ir E. Hauzenbergos papildymus] kilusi iš nykstamojo šaknies *u̯r̥- ‘sukti, kraipyti, įkišti’ vokalizmo laipsnio (greta pamatinio laipsnio *u̯er-, *u̯or-); prie ide. *u̯r̥- pridėtas išplėstukas -k-. Ta pačia *u̯r̥- remiasi dar la. virst, pr. wirst ‘jis tampa’, lie. vir̃sti ‘griūti, kristi, pargriūti’, tik čia regime išplėstuką -t- (žr. ir Fraenkel 1261–2). La. trm. vur̂cinât šaknies kirtis kitoks (iš ide. *u̯r̥̄́-, nei pr. wīrst, lie. vir̃sti (< ide. *u̯r̥̃-). Pamatiniu ide. šaknies *u̯er- laipsniu remiasi la. vḕrst, lie. ver̃sti ‘gezt, pārvērst; tulkot; spiest (kādu ko darīt), likt (kādam ko darīt); [ap]griezt uz otru pusi; raknāties, vandīties’ r. веретено́ ‘velenas, verpstas’, lo. vertere ‘sukti, versti’, go. waírþan ‘pasidaryti, tapti’ ir kt. (žr. Fraenkel 1228). Pamatiniu ide. šaknies *u̯or- laipsniu remiasi la. vā̀rtît [81], lie. vartýti ‘kraipyti, sukinėti’, go. frawardjan ‘tvirkinti, paikinti’ ir kt. (žr. Fraenkel 1204 ir Фасмер I 355).

Šaltinis:

Breidaks 1969, 81–82

Antraštė:

virstù

Straipsnelis:

Pr. wīrst 19,₂₁ ‘werde’ [ ir kt.]: wartint, tulawortes, lie. virstù, la. virstu, go. wairþa ‘werde’.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 339

Antraštė:

vir̃sti

Straipsnelis:

žr. vartyti

Šaltinis:

Smoczyński 1989c, 184

Antraštė:

vir̃sta

Straipsnelis:

Apokopė įvykusi pr. wīrst, plg. lie. vir̃sta.

Šaltinis:

Smoczyński 1989c, 193