Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: žolė, drupėti, senas, burkūnas, vienas, bažytis, kerpti, gramulys, šiepti, kuistis, duomies, driežti, žerstukas, kirnas, paklevis, žiberklės, sketerys, prusinas, kiaukšt.

Antraštė:

žolė̃

Straipsnelis:

žr. geltonas

Šaltinis:

Mažiulis 1978a, 96–97

Antraštė:

žolė̃

Straipsnelis:

Lie. vejà ‘jauna žolė’, pl. ‘ganykla’, pr. wayos ‘pieva, lauka’ […]. Vis dėlto įdomu pastebėti, kad bendra žolės sąvoka lietuvių ir latvių kalbose pasidaryta aiškiai ją sutapatinant su baltišku pavadinime ‘žalias’ (lie. žãlias (lie. žãlias ir t. t.), lie. žolė̃, la. zâle, pr. soalis, kuri dėl to vokiškai ir verčiama Kraut, Kräutich (Fraenkel II 1322; M.-E. IV, 696–698; Trautmann 417 ir Endzelin 241 s. v. sālin).

Šaltinis:

Ademollo Gagliano 1992, 167

Antraštė:

žolė̃

Straipsnelis:

žr. želti

Šaltinis:

Chantraine DEG, 1263–1264

Antraštė:

žolė̃

Straipsnelis:

Oset. dig. nozalæ ‘žalias, šviežias’. Galbūt dūrinys iš næw-zalæ (← *nava-zāri- ‘šviežia žaluma’. Dėl pirmos dalies žr. næw ir næwæg; dėl antros – plg. dig. zældæ ‘jauna žolė’, o taip pat s. sl. zelьje, lie. žãlias, žolė̃ ir kt.

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ II, 191

Antraštė:

žolė̃

Straipsnelis:

žr. želvas

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ IV, 299

Antraštė:

žolė̃

Straipsnelis:

Pr. sālin (zālin; acc.) 65,₃₀‘Kraut’, soalis (Trautmanas ir Paulis KSB VII 191 tai laiko pl. nom.) E. 293 ‘Kräuticht’ (= ‘Krautwerk’) : saligan, lie. žolė̃, la. zâle.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 297

Antraštė:

žolė

Straipsnelis:

Nekeista, kad reikšmė ‘žalias’ yra susijusi su ang. grass, vok. Gras. Baltų kalbose taip pat ryšys gali būti nustatytas: plg. lie. žolė, la. zāle, su šaknies pailginimu.

Šaltinis:

Guild 1990, 142

Antraštė:

žolė̃

Straipsnelis:

Kas liečia dviejų ženklų vartojimą Elbingo žodynėlyje, tai lingvistai nepastebėjo reguliarumo. Vis dėlto tam tikrą reguliarumą galima pastebėti: dėl oa vartojimo (kuris vartojamas tik žodžio viduryje ir, atrodo, kai kirčiuotas) galima išskirti tris aįtvejus. Jis gali reikšti: 1) garsą, kuris atitinka lie. o = la. ā. Pr. soalis ‘Krautwerk’ E293 = lie. žolė̃, la. zâle.

Šaltinis:

Mažiulis 1965, 54

Antraštė:

žolė̃

Straipsnelis:

Alb. dyell ‘gyslotis’ yra paveldėtas žodis, kuris etimologiškai susijęs su lo. holus, s. lo. helus ‘daržovės’, s. sl. zelije ‘daržovės’, s. i. hari-ṣ ‘geltonas, auksinis, žalsvas’ ir pan. Juose glūdi pirminis *g̑- (plg. Walde-Pokorny, Etym. Wtb. d. idg. Spr., I, 614). Pirminis alb. *doll gali būti kilęs iš ide. *̑̄los, reiškusio ‘žolė, piktžolė’, kaip pvz., lie. žolė̃. Pirminis alb. *doll, iš kurio atsirado alb. dyell taip pat kilo iš *̑̄los kaip ir alb. dyll ‘vaškas’ (gr. χυλός ‘sultys’ < *̑ūlos). Pirminis alb. *doll, iš kurio galėjo atsirasti dabartinis alb. dyell, su o atliepia praalbanišką ē. Pirminis ilgojo balsio refleksas yra av. zāra-, kurio ā < ē (pagal Ch. Bartholomae, Altir. Wtb., p. 1690) ir lie. žolė̃ (o < ā).

Šaltinis:

Cimochowski 1949, 184

Antraštė:

žolė

Straipsnelis:

Ide. kalbų žodžiai, žymintys sąvoką „žolė“, paprastai etimologiškai siejami su tokiomis sąvokomis: „žalias“, „augantis“, „vešlus“ arba „pašaras“. Lie. žolė, la. zāle : lie. žalias, la. zalš, s. sl. zelinŭ; giminiškas gr. χόλος ‘tulžis’, χλόη ‘jauna žalia žolė ar šiaip augalas’, χλωρός ‘žalias’ ir t. t.

Šaltinis:

Buck 1949, 520

Antraštė:

žolė̃

Straipsnelis:

Lie. žólės reikšme ‘vaistai’ (aplink Klaipėdą, Mažeikius ir kitur) galėtų būti skolinys iš latvių (plg. la. žâles). Tačiau ši reikšmė yra paliudyta Lietuvoje ir toli nuo sienos su Latvija (Nevarėnai). Taigi yra daugiau tikėtina, kad šis žodis yra paveldėtas (žodis žólės reikšme ‘vaistai’ taip pat yra paliudytas ir rytų aukštaičių šnektose).

Šaltinis:

Grinaveckis 1998, 73

Antraštė:

žolė

Straipsnelis:

žr. girė

Šaltinis:

Kortlandt 1997, 162–163

Antraštė:

žolė̃

Straipsnelis:

žr. sraužolė

Šaltinis:

Smoczyński 2001, 156

Antraštė:

žolė̃

Straipsnelis:

žr. žalias

Šaltinis:

Kaukienė 2006, 386

Antraštė:

žõlę

Straipsnelis:

žr. motė

Šaltinis:

Olander 2009, 121