Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: bebioti, -oja, -ojo, klumšti, gungulas, verpelis, pradėm, maišyti, pa-kakti, birgelis, kraušė, kreipti, akvatus, knibti, kaboru, sėsčias, botagas, sermėga, raupas, glizdens, trinyčiai, bulundis, -ė, pamesti, svelis, rausis, kernikė, privikėti, ve, amžius, rurėti, kumpti, mieras, raguitės.

Antraštė:

bẽbioti, -oja, -ojo

Reikšmė:

baubti, mauroti

Straipsnelis:

bendras slavų kalbų žodis: le. beczeć ‘bliauti’ ir bekać, taip pat bekać się ‘poruotis’ (kalbant apie elnius), bek, beknąć, č. beceti ir bekati, ukr. bekaty, slov. bekáti, beketáti. Lenkų kalbos žodžiuose į akis krinta nepalatalinis b-, kuris yra būdingas onomatopėjoms. Pagrindinę žodžio dalį sudaro du elementai: šaknis be- ir priesaga -k- ir duoda *be-k-. Be to, priesaga -k- būdinga onomatopėjų darybai. Žodžio beczeć šaknis bē̆- yra reduplikuotuose lietuvių kalbos žodžiuose bẽbioti, bẽbioja ‘baubti, mauroti’; bė̃bti, bė̃bia ‘baubti, mauroti’, kurio šaknis – bē-. Lietuviai taip pat turi žodžių, kurių šaknis be- resp bē- išplėsta elementu -k-: beksė́ti, bẽksi ‘baubti, mauroti’ (iteratyvine reikšme) ir bėksóti, bė̃kso ‘baubti, mauroti’. Tą patį darybos tipą reprezentuoja ir veiksmažodžiai bebekénti, bebekẽna bei bebekúoti, tačiau jie reiškia ne ‘baubti, mauroti’, bet ‘neaiškiai kalbėti’.

Šaltinis:

Otrębski 1949