Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: jupa, kalpynas, kotas, aprėdyti, kimpėti, atuodugiai, kramas, ganyti(s), lugnus, kumštis, lazdynas, aprėkti, strėbalas, daigus, šilagėlė, galdinas, gaidras, lykstė, strykčioti, kišenė, juodžgoris, jukšas, atsakovas, vaivorakštė, taškyti, digna, priesėlis, rėžti, nerštas, rėpti, bjaurėti, tututis, girėnas, nuodemėti, malšti, bobą mušti, pažandė, kimšti, pirmapradė, bežadis, lapnus, tirkšlis, pendėti, bakalorius, bráuti, gostauta(s), eš, dvynas, džiugus, velėna, kramtyti, pamatas, druožti, ligonis, smegenys, spygsėti, gyslinti, širšuolas, kukštas, umaras, gurdulys, srautas, ankstus, pėdsekys, dabas, lėbauti.

Antraštė:

jùpa

Straipsnelis:

jópė, jópa, jópkė ‘trumpas moteriškas švarkas’, júopa ‘trumpas švarkas; palaidinė’, plg. vok. Joppe, Juppe ‘švarkas; liemenė’ (LKŽ IV 357; 423). Vokiečiai šį drabužio pavadinimą apie 1200 metus pasiskolino iš s. italų kalbos, plg. it. giuppa ‘švarkas; apatinis drabužis’, gavusios jį iš arabų, plg. arabų ǧubba ‘viršutinis drabužis ilgomis rankovėmis’ (Brückner SEJP 1927, 209; Sławski I 591; Vasmer REW IV 525; Kluge EWD, 333; Pfeifer 1993, 599–600). Raštuose forma jópė pirmą kartą minima XVIII a. pr. (Brad 1702, 95). Pavadinimas vartotas Mažojoje Lietuvoje (K 159; KŽ 996; I. Simon.), dabar dar pasitaiko apie Klaipėdą ir Šakius (LKŽ IV 357). Žymiai dažnesnės formos, atėjusios per lenkų kalbą: jupà ‘toks viršutinis drabužis; suknelė’, jupìkas, jupìkis ‘sijonas’, jùpkis ‘striukė, švarkas’, plg. le. dial. jupa ‘ilgas moteriškas drabužis, moteriška liemenė’, jupka ‘senoviškas moteriškas drabužis; striukė; palaidinė’ (LKŽ IV 430). Vokiškos kilmės yra la. jupķins, jupķs ‘moteriškas švarkas’ (EH I 567).

Šaltinis:

Sabaliauskaitė 1995, 103t.

Antraštė:

jupa

Reikšmė:

viršutinis drabužis, Jûpe

Straipsnelis:

P. Skardžius laiko slavizmu. Pasak Čepienės, tai galėtų būti ir tiesioginis skolinys iš vokiečių kalbos: jupa ‘viršutinis drabužis, Jûpe’.

Šaltinis:

Čepienė 1998, 92